Man jau kvepia rudeniu, Jums dar ne? Na , lapų nelabai dar kur yra, medžiai nešviečia geltonai ir raudonai, bet vejas tai padraiko plauksu kaip reikiant, ir pašaldo aišku 🙂 KAip bebūtų gaila vasaros, ruduo man vistiek patinka, ir teikia ne mažiau džiaugsmo nei vasara.. Aišku savijauta rudenį ir savijauta vasarą skiriasi kaip diena ir naktis. Vasarą, atrodo, lyg atjaunėji, galva pilna valiūkiškų minčių, norisi lėkt, bėgt, rėkt ir krėst beprotystes 🙂 O vat rudenį lyg įkvepi brandaus oro gūsį ir šiek tiek apsnūsti kaip prieš žiemos miegą…
…All the things I still remember
Summers never looked the same
Years go by and time just seems to fly
But the memories remain
In the middle of September
We still played out in the rain
Nothing to lose but everything to gain
Reflecting now on how things could’ve been
It was worth it in the end…
Laukiu saulėto rudens ir geltonų lapų… laukiu tikrai ne dėl to kad vėl reikės lakstyti kiekvieną dieną į universitetą(tiksliau labiau gąsdina tai, kad reikės mokytis, o ne lakstyt ;}), kad reikės šilčiau rengtis ir labiau save saugot kad nesusirgt… Laukiu to šilto jausmo širdy, kai eini šaligatviu, parku, gatve, eini pro medžius, pakeli galvą į dangų, ir matai kaip viskas tiesiog blizga geltonais atspalviais, jauti kaip nedrąsi rudeninė saulutė liečia tavo veidą lyg atsisveikindama iki kitos vasaros..įkvepi gaiviai šilto oro pilnus plaučius ir prisimeni savo gražiausius gyvenimo rudenius, viskas, ką patyrei, lyg vėl grįžta iš praeities ir tave džiugina… Aš visad prisimenu tą nepakartojamą jausmą, kai palikus tėvų namus atvažiavau į Vilnių studijuoti, kaip turėjau daugybę svajonių, kai jaučiau begalinį laisvės jausmą, kaip norėjau susipažint su kuo daugiau žmonių, kaip norėjau įsijungt į ‘suaugusiųjų’ gyvenimą…Ir koks nuostabus tada buvo rugsėjis… Iš vienos pusės, gaila, kad tai jau BUVO ir nebepasikartos, iš kitos pusės, labai gera, kad išvis tai kažkada buvo, ir kad kiekvienas saulėta rugsėjo diena, taip, atrodo, paprastai gali sužadint visus tuos jausmus:) Taip pat viltingai tikiuosi kad TAS ruduo, nebuvo toks vienintelis nuostabus, aiškus, jis- nepakartojamas, tačiau laukia dar daug savaip nuostabių ir nepakartojamų rudenių, žiemų, pavasarių, vasarų…
Spalvingiausio ir šilčiausio rudens ever ;*
Nice 🙂 Aš jau buvau spėjus pamiršti koks buvo nuostabus tas pirmas rugsėjis Vilniuje.. 🙂
Negalima to pamirsti niekada 🙂
Tas ruduo tikrai negrįš. Žnoma, jį prisiminti yra labai smagu, tas visas praleistas akimirkas, visus tuos žmones, kurie mus supo aplink. Tačiau pasaulis nestovi vietoje, mes taip pat.
Mes vis bėgame lekiame, net nepastebime kaip užmirštame pasižiūrėti į artimus žmones, užmirštame pasigerėti gamta, net nepastebime kaip greit bėga laikas.
manyčiau, kad reikia prisiminti praeitį, o ne jos ilgėtis. Juk dabartinė diena, jau rytoj bus praeitis. Todėl siūlau, stengtis niekur neskubėti ir prie savo didelio prisiminimų bagažo pridėti dar vieną linksmą akimirką iš praėjusių dienų….