Nežinau ar matysis video, bet jaučiausi tikrai pasimetusi, nes tik paskutinę savaitę supratau, kad tikrai jau praėjo du metai ir vėl keisis mūsų kasdienybė. Dabar rašau praėjus jau vienai darbo savaitei, ir sakyčiau, jaučiuosi visiškai natūraliai. Keistos buvo tik pirmos kelios valandos biure, kai bijojau atsiliepti darbiniu telefonu, nes abejojau savimi, bet tai greitai praėjo ir šiai dienai jaučiuosi taip, lyg niekad ir nebuvo tos pertraukos. Sudėtinga tik dar kol kas žongliruoti vaiko priežiūra : kas nuveža į darželį, kas iš jo paima (darželio darbo laikas kol kas sutampa su mūsų darbo valandomis) ir panašiai. Bet viskas tikrai labai įdomi patirtis! Ar kas nors iš jūsų, skaitančių šį blogą, jau esate tai pergyvenę? Kokie prisiminimai?:)