Skaičiuoju dienas ir sekundes iki atostogų kai galėsiu giliai įkvėpti gaivios laisvės nuo darbų ir visų rūpesčių. Taip noriu, kad net pamiršau jog iki jų ir dar metais pasent spėsiu… Ir kodėl laikas taip lėtai eina kai kažko taip lauki? Ir dar tas oras…stebėtinai vis dar mėgaujuosi megztukais, švarkeliais, šalikėliais ir sluoksniavimu, kaip kokį rudenį 🙂 
Kaip jūs susitvarkot su šituo oru?