Kartais atrodo, kad tas laikas taip greitai bėga, nes gyveni tik kažkokiu laukimu – geresnės savaitės, atostogų, kol paaugs vaikas, kol kažką nusipirksi, o dažnai, pasitaikius progai nuveikti kažką smagaus  čia ir dabar, pasiduodi kažkokiam tinguliui ar leidiesi užvaldomam nevisai palankių aplinkybių. Viskas, atrodo, kaip ir logiška – juk mes suaugę žmonės, turime galybę darbų, kurių už mus nepadarys niekas kitas, buitis, taupymas rimtiems pirkiniams ir panašiai..bet nieko nėra blogiau už tą jausmą, kuris aplanko po kurio laiko, kai imi gailėtis kažko, kam turėjai puikią galimybę arba gerą progą, bet net nepasistengei sukurti galimybės tam įgyvendinti.. Noriu išvengti to apgailestavimo dėl kažko, kas neįvyko, todėl nuo šiol stengsiuosi kurti aplinkybes, kreipti dėmesį į detales, ir stengtis kiekvieną dieną atrasti kažką, ką galėčiau įrašyti į prisiminimų knygutę (galvoje) – juk suaugusio gyvenimas nėra vien buitis ir darbai darbai darbai?
O dabar sugalvojau, kad šiais metais noriu pamatyti kaip įmanoma daugiau mėgstamų grupių gyvai…tie triukšmingi koncertai turi tokio gyvumo ir gero jausmo, kurio negali pamiršti niekaip ir niekada, nesvarbu ar tai buvo mažas koncertėlis prirūkytame bariuke tavo gimtajame mieste, ar tai buvo pasaulinio lygio žvaigždė didžiausioje Lietuvos arenoje . Jau dabar gailiuosi, kad esu praleidus kelis super gerus koncertus, kurie buvo ranka pasiekiami čia Lietuvoje (ir net nežinau, kodėl tiesiog nenusipirkau bilietų)…tai no more! Jeigu ir reikės vardant to paaukoti kelis naujus rankinukus arba batų poras, aš su tuo sutinku!