Nežinau kodėl taip gana ilgai lauktas renginys, kėlęs tiek susižavėjimo vien savo reklamine kampanija, tiek pačia idėja ir drąsa (juk visi žinom aplink sklandžiusius šnabždesius kaip čia toks jaunas dizaineris užsispyrė surengti tokį šou) išjudinti mados padangę Lietuvoje, taip patyliukais nugulė mano atmintyje neprašydamas išsiveržti įspūdžių pasakojimais.

Pripažįstu, tikėjausi tikrai daug. Manau gyvenant Lietuvoje, nereikėtų tikėtis labai daug iš tokių renginių (žinoma būt absoliučiai kritiškai ir pesimistiškai nusiteikus beveik visais atvejais irgi nereikėtų), tada nereikėtų nusivilti 🙂 Pamačiusi R.Kalinkino darbus gyvai pirmą kartą (praėjusių metų Mados Injekcijoje) buvau tikrai sužavėta, vieni drabužiai patiko mažiau, kiti daugiau, bet abejingos tikrai nepaliko. Atskiras kolekcijos pristatymas prašyte prašėsi trigubai stipresnio efekto, kurio…nesulaukiau, deja.

Na, aš tikrai nedrįstu teigti jog renginys buvo niekam tikęs ir net nevertas laiko gaišimo. Tikrai tikrai ne. Labai džiaugiuosi visų pirma, kad jis išvis įvyko, ir kuo daugiau tokių! Kuo daugiau ambicijų, kuo daugiau bandymų tuo mes labiau artėsime prie tobulybės. Practise makes perfect, kaip aš mėgstu sakyti 🙂 O jei jau pagaliau prakalbus konkrečiau, tai nepatiko man vienas dalykas, kuris tiesiog trukdė grožėtis kolekcija : painiava. Labai neskaniai žiūrisi pavieniai modeliai, lyg sumesti iš skirtingų kolekcijų, lakstantys ir besipinantys tarpusavyje, kai tu stebi drabužius vienus po kitų, ir po kelių pasikeitimų apima toks dejavu jausmas „čia ką, ta pati suknelė kurią matėm prieš kelias akimirkas???”.  Įvairovė yra gerai, įvairovė padeda sudominti platesnį potencialių pirkėjų ratą, tačiau mišrainės efektas įspūdžio nepadaro. Man asmeniškai, labiau patinka stebėti kaip kolekcijos modeliai pasirodo vienas po kito surikiuoti tam tikra seka, kuri padeda atskleisti kolekcijos spalvinį pasirinkimą, bei tam tikras detales, kurias labai sunku pastebėti kai kolekcijos demonstravime nėra vientisumo. Kai kurie parinkti modeliai (merginos) ne tiek kad nuvylė, daugiau prajuokino. Ypač mergina aukso atspalvio vakarine suknele, atrodė ne lyg žengianti ant raudonojo kilimo prieš iškilmingą renginį, o grįžtanti namo po gero tūso nutrintomis pėdomis ir visa nuvargus.

Visgi, kad neužbaigti liūdna gaida, paminėsiu kad labai patiko vyriškoji linija, kuri tiesiog šaukė Roberto Kalinkino vardą visu gražumu. R.Kalinkino kuriamas vyro įvaizdis spalvingas, drąsus ir žavingas. Džiaugčiausi matydama Lietuvoje tokių vyrų daugiau. Didelės, juodos, geometrišką reljefą turinčios rankinės, bei vėžiagyvio stuburo motyvus primenantis drabužių dekoras tikrai krito į akį 🙂 Pagirsiu dar UFF’o komandą, afro šukuosenos manęs abejingos nepaliko! 🙂

Nuotraukos : Darius Gražys © SwO magazine

Linkiu Robertui kūrybinės sėkmės, įkvėpimo ir ryžto eiti toliau. Niekas iš pirmo karto nepavyksta tobulai, tačiau kartais galima pagirti ir tiesiog už bandymą 🙂 Manau, kad RK drabužius stebėjome ne paskutinį kartą. O aš apčiupinėjus ir pasimatavus R.Kalinkino paltuką Decolte butike, likau visai maloniai nustebinta, reikėtų tik šiltesnio žiemai! 🙂

O kokius įspūdžius namo parsinešėt jūs?;)