Gražus šeštadienio vakaras, o aš sergu. Mano brangiausiojo gimtadienis, o aš sergu, deja. Taip, nieko naujo, nes aišku niekada neturėdama laiko sirgimui, prisižaidžiu taip, kad paskui gydytoja labai įdėmiai žvelgdama į mane pasako : „Į šią padėtį reikia pažiūrėti labai rimtai”. Sloga – ne juokas, aš labai rimtai.
Bet šiandien norėčiau papostringauti ne apie tai. Visai netyčia užtikau gana įdomų Chameleonic blogą ir mano dėmesį ypač patraukė šis įrašas. Trumpai apie jo esmę : supopsėję Bloglovin’ apdovanojimai . Man labai patiko autorės ir komentatorių mintys dėl tikrųjų išskirtinio stiliaus blogų ir tų populiariųjų, dizainerių mylimų blogerių, kurių kiekvienas rūbas nuo kojinių iki kepurių yra dizainerių rūbai.
Ypač įsiminė viena mintis – ar gi reikalingas ypatingas stiliaus pajautimas turint pilną walk-in drabužinę dizainerių rūbų, ateiti išsirinkti porą džinsų ir bliuskutę, ir atrodyti nepriekaištingai? Ir šneka čia ne Lietuviškas pavydas. Na taip, pavydžiu galimybės įsigyti ar gauti dizainerių rūbų, pavydžiu išskirtinio dėmesio ir kelionių po visą pasaulį, kai paprastos merginos tiesiog mylinčios madą tampa aukštosios mados dizainerių divomis ir mūzomis. Bet nemanau, kad pasiekus tokį lygį galima šnekėti apie newcommer of the year ar best personal style blog titulus. Mažiausiai tokiose nominacijose tikiesi pamatyti Olivia Palermo (dabar tiksliai nepamenu kurioje būtent kategirijoje ji buvo nominuota), kuri jau senų seniausiai yra žvaigždė ir daugeliui stiliaus ikona.
O labiausiai mane pastaruoju metu liūdina Chiara iš The Blonde Salad. Kažkada buvau prisėdusi ir žiūrinėjau savo mylimiausios Andy iš Stylescrapbook ir Chiaros blogus nuo pat pradžių kai jos pradėjo rašyti. Išvadą padariau tokią, kad tik Andy iš judviejų sugebėjo išlaikyti savitą stilių ir nepaversti savo blogo į didžiulį komercinį puslapį, ką, mano manymu, deja padarė Chiara. Andy liko ištikima savo DIY projektams, savo vintage rūbų paieškoms, ji puikiai derina jau turimus, savo įsigytus rūbūs bei aksesuarus su gaunamomis dizainerių dovanėlėmis. Toks vaizdas, kad pastaruoju metu Chiara yra nuo galvos iki kojų aprengta dizainerių dovanomis, ir pastaruoju metu pasidarė tokia nuspėjama ir net gi nuobodi. Kiekvieną kartą pamačiusi, jog yra naujas blogo įrašas nueinu apsidaryti – „o gal vis gi parodys ką naujo?” ir vėl laukia nusivylimas.
Kažkur juk turi būti ta riba, kad neprarasti savęs?Kaip netapti vaikščiojančia reklamine iškaba, įtinkančia masėms? Ką manote jūs?
Man patiko šiandieninis mūsų pašnekesys šia tema ir taip, visiškai sutinku dėl Chiaros. Dar kažkada, prieš gerus metus, man labai patiko ir Chiara ir Andy, bet kuo toliau, tuo Chiara pasidarė labiau komercinė… Lyg vitrinų puošmena Dolce&Gabbana parduotuvėje Milane ir tai iš tikrųjų liūdina. Andy nuo pat pradžių buvo mano didžiausias įkvėpimas ir iki šiol yra. Tokie blogger'iai kaip ji, Rumi Neeli, Bryan Boy ir dar keletas ''išrinktųjų'' vis dar yra tokie kokie buvo tik prasidedant jų ''karjerai'', pavadinkime. Labai šaunus post'as, spaudžiu feisbukinį like! : ))
XoXo
Brigitte : )
pacioje bloginimo pradzioje (pries mazdaug pora-trejeta metu) pradejau labai dometis blogais ir kazkaip daugiausiai pakelej pasitaikydavo madai skirtieji. tuomet man jie patikdavo, taciau dabar mano mylimiausi blogai yra visiskai ne apie mada, ta prasme mada juose tera tiesiog kasdiene gyvenimo dalis, per daug nesureiksminama ir nesivaikoma. man patinka rast galbut ne toki populiaru, bet savita stiliu turinti bloga, o grynai madu/stiliaus blogu beveik isvis nebeseku ir neskaitau, pasidare baisingai nebeidomu:) tai vat apskritai tas mados sureiksminimas man asmeniskai yra nebesuprantamas, nors anksciau ir kitaip i tai ziuredavau.
Ohh, Sandra, kaip visa savo esybe tau pritariu.Kad ir kaip kartais atrodo graudu, kad žmonės keičiais, reikia sutikti, kad kiekvienas renkasi, kas jam parankiau. Kartais imu ir pasimetu, kad yra geriau: eiti lengvesniu keliu, jei tau tai siūlo pats likimas ar visgi būti ištikimam savo kažkada išsakytoms idėjoms ir vos ne vos sugebėti išgyventi. Man atrodo žmogus turi jausti pilnatvę gyvenime. Gal Chiara (visiškai supopsėjusi ir sukomerciškėjusi, pasidariusi dar vienas garsių dizainerių žaisliukas, norint pasireklamuoti savo šmutkes) apvylė savo skaitytojus, bet sutikime, kad ne tai jos gyvenime svarbiausia. Gyvena ji ne dėl mūsų, o dėl savęs, ir jei jai toks gyvenimas yra priimtinesnis-kodėl gi ne? 🙂 Iš tiesų labai abejoju, ar bent viena iš mūsų atsispirtumėm tokiam gyvenimui, kurį ji gyvena šiuo metu:)
As niekad nemegau Chiaros, kazkada atsiversdavau jos bloga, bet niekad niekas absoliuciai nepatiko jos aprangoje, nei kaip ji suderina viska, nei apskritai pavieniai daiktai (dar jos snukis man atgrasus kazkodel:D). Ypac visos rankines baisios:D Man visad jos aprangoj too much designer shit, o tai jau savaime minusas, nes mano isitikinimu zmogus bloggina tam, kad parodytu kaip atrodyti stilingai su paprastais, paprastiems mirtingiesiems prieinamais rubais ir aksesuarais. Kalbant apie Bloglovin awardus, tai likau pasibaisejusi, kad jos trys su savo sudinu WHERELSE laimejo Blogger business kategorijoj:D Kazkokios niekam tikusios 4 maikes pasirode pasauliui labiau vertos laimeti, nei tarkim Elin Kling (sukurusi kolekcija H&M, prisidedanti prie Nowhere kolekciju kurimo ir leidzianti savo zurnala!!!). Likau tikrai apakusi ir juokina mane visas sitas farsas.
Del sitos priezasties mano mylimiausias beveik fashion blogas yra accordingtoannika.blogspot.com kuriame visu situ nesamoniu nei su ziburiu nera, plius mergina RASO (ir labai idomiai), kas man yra labai svarbu. Tik vat gaila, kad siuo metu ji kovoja su veziu, todel jokiu irasu nuo rudens susijusiu ne su veziu nebera.
Kaip džiugu, merginos, kad pasidalinote savo mintimis :)) Šiaip iš dalies Kotrynai pritariu, turbūt susigundyčiau ir aš pabūti kad ir tos pačios dievinamos Chiaros kailyje bent dieną 🙂 Tačiau vistiek, teisingai Ieva sakė, fashion blogai tam ir turėtų būti, kad stilingi ir gerą skonį turintys žmonės parodytų kaip tam paprastam žmogeliui, neturint milijonų ir negalinčiam įpirkti dizainerių rūbų, vistiek atrodyti pritrenkiančiai ir išskirtinai. Kalbant apie WHERELSE laimėjimą…na, ką galiu pasakyt, ploju katučiu merginoms vien už tai, kad labai laiku griebė jautį už ragų ir pasinaudojo savo populiarumo viršūne ir sukūrė tikrą pop power 🙂 Manau tikrai prasisuks, ir gerai prasisuks. Sukūrė puikią intrigą, išlaikė ją iki paskutinės minutės ir jom pavyko. Aš kadangi esu Andy sekėja, man tikrai buvo labai smalsu pažiūrėti, ką gi joms pavyks sukurti. Trys paprasčiausios maikutės mane baisiai nustebino ir nuvylė, nes maniau, kad jos pateiks kažką įdomesnio. Aišku, čia buvo labai protingas sprendimas, maikutes tikrai lengviau parduoti, nei tarkim pilną kolekciją:) O jei šnekant apie rašančias mados blogeres, man baisiai pradėjo patikt THE MAN REPPELER, man patinka ką ji rašo ir kaip rašo, su gera humoro doze 🙂
Oh My fucking god…. tikrai pasaulio pabaiga yra neišvengiama 🙂
TOOOOKS dėmesys skudurams!
N+k priemonių saviraiškai, o mergina, atradusi Sau priimtiną gyvenimo būdą ir pasipelnymo šaltinį yra apkaltinama savęs praradimu.
Ir NE, Aš neignoruoju mados, ne, Man ne nusispjauti, ką Aš apsirengusi, bet prioritetas numeris vienas VISADA ir VISADA VISADA yra asmenybės tobulėjimas, ko, deja, neįmanoma pasiekti per skudurų kaupimą ir mados blogų skaitymą. Apgailestauju, bet tokia tiesa.
i totally get what you mean by commercialized blogging! it makes everyone look quite the same and unexciting.
i really love the pictures in your post though!
bijou-minou.blogspot.com
Tikrai tau pritariu, Chiara kuo toliau, tuo labiau mane ima erzinti, nors ir ją, ir Andy ėmiau sekti maždaug tuo pačiu metu ir abi mėgau maždaug vienodai. Bet Andy laikui bėgant ėmė patikti žyymiai labiau ir iki šiol žavi jau vien savo nuoširdumu ir ji nesijaučia žvaigžde, kokia, mano nuomone, tikrai jaučiasi Chiara..
Reikia tik sutirštinti spalvų, niekas nieko nekaltina ir nieko nesmerkia, čia lyg garsus pamąstymas, ir nemanau ar yra skirtumas ar garsiai pamąstysiu apie blogą orą, mažus atlyginimus ar apie drabužius ir stilių 🙂
haha these are so funny!
http://www.absurdlypeculiar.blogspot.com
Sveikatos!!! Puikus post'as
————————
http://stylepriest.blogspot.com/
Oi kaip aš su tavim sutinku dėl Chiaros blogo, paskutiniu metu jau net nebeseku..tie ankstesni, labiau asmeniniai įrašai buvo tiesiog super, tokie natūralūs, o dabar ten nei stiliaus, nei šarmo nelikę..Kaip sakei, liko tik reklama. Kita vertus, už visas tas keliones kurias ji ir jos vaikinas gauna, už visus dizainerių rūbus, už visus nemokamus viešbučius ir t.t. ir aš sutikčiau būt reklama 😀 O apskritai italai įdomūs žmonės, jiems etiketės ir garsūs vardai labai daug reiškia, matyt dėl jų gausos ir sužvaigždėjo 🙂 o Andy tai niekad nesekiau, nežinau kodėl, bet man ji nepatinka 😀
Turbūt ilgiausias mano komentaras ever 😀
Linkime pasveikti! :))
Sveika Sandra,
pirmiausia, labai tau ačiū už mielą komentarą. Aš tikiuosi, kad tu jau pasveikai nuo tos bjaurybės slogos.
Na, o dabar norėčiau prisidėti tiek prie tavo nuomonės, tiek prie visų komentavusiųjų: Chiara tapo nuobodi ir nuspėjama. Kaskart pamačiusi bloglovin jos naujojo įrašo nuotrauką net neskaičiusi spaudžiu "mark as read", nes nebematau prasmės gaišti laiką. Tikriausiai reiks "atsekti" TBS. Na, o dėl Andy, iš dalies sutinku, ji liko gana paprasta, bet tuo pačiu per pastaruosius porą metų tikrai pasikeitė. Ir tų DIY neliko daug ir FW coverage kažkoks minimalus tapo. Na, bet visi keičiamės. Aš tuo tarpu visada pirmiausia patikrinu Shini iš Park&Cube, Alexandra iš LovelyPepa, Silvia iš Bartabac Mode blogus. Tiesą pasakius, tarp mano sekamųjų kažkodėl daugiausia ispanų ir lenkų blogger'ių tinklaraščių.
Aktualias temas palieti savo blog'e, todėl prisidedu prie bloglovin lietuvių blogger'ių sąrašiuko 🙂
Sėkmės 😉
Sutinku su tavimi 100% The Blonde Salad jau senokai nebeskaitau (retkarčiais, žinoma, užsuku), atvirkščiai nei Stylescrapbook'o. Ilgai ieškojau atsakymo kodėl TBS taip pasikeitė. Ir pirmas kabliukas atsakymo link buvo, bloge rastas faktas, kad jos vaikinas turi marketingo magistrą, stažavosi Amerikoj (dievulėliau, iš šio sakinio galiu pasirodyti šiokia tokia šizofrenikė, tad iškart pasakau, kad tą detalę aptikau netyčia ir nežinau kiekvienos smulkmenos apie TBS ir Chiara :D) Bet va man atrodo, kad čia buvo puikiai panaudotos jos vaikinio žinios ir ji, kaip sakant, 'parsidavė',jau nuo blogo starto matės, kad ji priklausoma nuo dizainerių vardų, priešingai nei Andy.