Visų pirma – nepykit už sugadintą įrašų grafiką šią savaitę – planuoju atsilyginti jums nauju vlogu jau už kelių dienų (kaip tik šiandien baigiau filmuoti – išmėginau naujus skystus lūpų dažus iš Maybelline ir L’Oreal), o šiandien dalinuosi dar vienu deriniu su ta pačia Happeak kimono suknele, kurią rodžiau pirmadienį. Kaip ir sakiau, iškėliau sau užduotį panaudoti ją derinyje kaip nors kitaip nei įprasta, ir užduotį puikiai įvykdžiau. Pirmiausia pagalvojau, kad nepavyks susitvarkyti su kabančiais dirželiais, skirtais susisiausti suknelę, bet paskui kilo mintis surišti kaspinėlius ir tai tapo visai miela detale. Kaip atrodo jums?

Įsivaizduojate, kad jau praėjo du metai nuo tada, kai gimė mano Gabrielius?! Kažkas neįtikėtino, vakar sėdžiu šalia, prižiūriu kad normaliai pavalgyti, paglostau tą mažą veiduką ir net negaliu patikėti, kad kažkada gyvenome be jo, kad jo išvis nebuvo. Visi tie „memories” priminimai feisbuke tik atrodo lyg ir buvę (prieš tris, keturis, penkis metus), bet tuo pačiu ir nebeatrodo lyg iš to pačio gyvenimo, jeigu suprantate ką turiu mintyje. Viskas dabar absoliučiai kitaip, bet daug mieliau ir šilčiau. Viskas ko reikia gražios dienos pradžiai – sūnaus šypsena, kurią pamatai pramerkus akis (arba kai jis pats jas tau pramerkia, nes miegi ilgiau už jį :))) ). Šiandien yra Gabrieliaus gimtadienis, į darbą grįžtu kitą savaitę. Vakare laukia nemažas vakarėlis Gabrieliaus gimtadienio proga, šiandien dar turiu nuveikti krūvą darbų, tuo pačiu ir vlogą filmuoju (!), tai skubu pasidalinti naujuoju deriniu ir atsiprašyti, kad penktadienį nebuvo jokio blogo posto! Jau gana ilgą laiką laikiausi savo grafiko, ir toliau jo laikysiuosi, bet tiesiog neturėjau absoliučiai jokio įkvėpimo ir pagalvojau kad geriau jau pabūsiu sau tyliai ramiai 🙂

Kaip ir žadėjau, rodau dar vieną derinį su gėlėtu Lindex sijonu – jis gali atrodyti net gi ir labai kasdieniškai (šventiškesnio derinio interpretacija buvo čia). Džiaugiuosi, kad čia puikiai prisiderino mano dar turbūt žiemą pirktas pintas krepšys (kurio pamušalo, beje, taip ir nepersiuvau, nors sakiau kad būtinai reikia tai padaryti) ir nauji įsispiriami batukai iš H&M (super patogūs, o ir kainuoja gal 20 eur). Taip apsirengus tik ir norisi basai eiti pajūriu, kokioj Nidoj…

Jaučiu kaip kiekviena kūno dalelė tiesiog reikalauja atostogų. Sakysit „gi esi vaiko priežiūros atostogose”..aha! Turbūt nebus tokios mamos, kuri pilnai sutiktų, kad šitas pavadinimas atitinka realybę. Kelionėje su šeimyna paskutinį kartą buvome 2015 metų pavasarį, o man jau ir į darbą reikės grįžti už poros savaičių – negaliu patikėti kaip greitai pralėkė tie du metai! Šiek tiek pykstu ant savęs, kad nepavyko įgyvendinti kai kurių užmojų, bet tikiu, kad dar pavyks pasiekti tai, apie ką svajoju.

Jūs man paaiškinkit, ar man vienai šita vasara kol kas visiška nesąmonė? Kalbu apie orus: dažnai nesuprantu, nei kaip rengtis turėčiau pati, nei juolab kaip aprengti vaiką, kad nebūtų nei karšta nei šalta. Čia gelbėja vienintelis dalykas, kuris gelbėja ir pereinamaisiais sezonas – sluoksniavimas. Vasarą, žinoma, norėtųsi nebesluoksniuoti,o lėkti vien su lengva suknute ar plazdančia palaidine, bet kad situacija tam visiškai nepalanki. Ta proga, kad šiandien oras išvis rudeniškas, parodysiu vieną iš savo go-to derinių, kai norisi apsirengti per porą minučių nesukant galvos apie derinį, norisi būti pasiruošus bet kokiam orui, bet tuo pačiu ir nepamiršti apie stilių.

Jeigu dar nežinojote – marškinių tipo suknelės šią vasarą – on top!  Ir šiaip, kai pagalvoji, labai logiška : patogu, lengva, nekaršta, gerai atrodo visokiausių spalvų ir raštų, ir tinka turbūt bet kokiai figūrai (juk gali rinktis labiau prigludusį, arba laviau oversized variantą). Aš jau seniai dairiausi sau baltų ilgų marškinių, kuriuos galėčiau nešioti tiek ant džinsų ar kelnių, tiek vienus. Rasti tikrai nebuvo lengva, nes labai dažnai jie būna tiesiog per daug permatomi (jeigu jums patinka mano rastas variantas, tai nuorodą rasite apačioje, prie visų brandų sąrašo). Ir kada gi daugiau, jeigu ne šituo atveju, pasirinkti minimalistinį įvaizdį? Pridėti tik nebent galėčiau lengvas drėgnas  bangas plaukams, lyg atrodytų, jog grįžtu iš pajūrio.

Esu iš tų žmonių, kurie visada prieš šventę ar renginį būna truputėlį pasimetę, ir būtent dėl aprangos. Dreskodai išvis mane gąsdina, ir kartais praleidžiu po kelias valandas analizuodama vieno ar kito dreskodo aprangos pavyzdžius internete, kažkaip nesinori nei „per prastai” nei „per daug” pasipuošti, bet jeigu jau mano spinta nepateikia man super daug pasirinkimo, aš mieliau pakrypstu ties paprastesniu variantu. Net ir per savo išleistuves, atsimenu, mačiau nemažai merginų su suknelėmis, tinkamomis turbūt į Vienos pokylį vykti (na žinot, dideli pūsti sijonai, raukinukai, siuvinėjimai), o pati pasirinkau paprastutę midi ilgio satino suknelę, margintą gėlėmis ir savo pasirinkimu buvau patenkinta.

Penktadienį turbūt pasigedote naujo blogo įrašo. To priežastimi tapo mano paslaptyje laikyta kelionė į Londoną. Prieš tai apie ją niekur nešnekėjau dėl to, kad ji turėjo būti staigmena draugei, penktadienį šventusiai gimtadienį. Trys vaikystės draugės ir jubialiatės pusbrolis, ankstų penktadienio rytą jau buvome pakeliui į UK tam, kad pasveikinti seniai matytą draugę ir nustebinti gimtadienio proga. Staigmena pavyko puikiai, o draugei vos neprireikė kviesti greitosios, nes šoką tikrai patyrė nemažą 🙂 Planavau filmuoti pačią staigmenos akimirką, bet pačios irgi susijaudinome taip, kad net pamiršau apie kameros egzistavimą.

Kelionė buvo neilga, dviejų dienų, tai pamatyti irgi nepavyko super daug, bet šį kartą apsilankiau Camden Town’e ir kitą dieną po vakarėlio (sveikatos tikrai nebuvo labai jau daug) šiek tiek patyrinėjome Luton’o miestą (kur ir gyvena draugė), bei nepraleidome progos šiek tiek apsipirkti. Daugiau įspūdžių ir veiksmo pamatysite vloge, kurį manau per kelias dienas turėčiau sumontuoti, o dabar palieku jus su keletu šių dienų akimirkų ir mano deriniais.