Turiu didžiulę ydą – pradedu nuo vidurio, paskui dėstau pabaigą ir baigiu pradžia. Ir taip visad, matyt jei per 22 gyvenimo metus neišmokau dėstyt žmoniškai savo minčių, nebebūsiu nei oratorė nei rašytoja. Well, kitaip ir nesitikėjau 🙂 Va, o jei pataisant šitą baisią padėtį, tai norėjau pasidalinti būtent šio įrašo įkvėpėju – paskutiniu metu skaitomiausiu blogu – Be pavadinimo. Taip, čia pavadinimas, ir taip – įtraukia. Puikus pavyzdys to dėmesį prikaustančio tinklaraščio apie kokį šnekėjau. Autorė sugeba pasakoti apie savo gyvenimą per humoro (bent jau aš visad randu šypseną keliančių minčių jos įrašuose) prizmę, beje, neišpūsdama iš to didžiulio dramblio, vistiek parodo savo išprusimą ir labai kategorišką nuomonę kai kuriais klausimais. Bravo 🙂 Linkėjimai Rustei 🙂

o kas įtraukia jus? 🙂