Viktorija kažkada man davė vieną patarimą, prie kurio vis mintyse sugrįžtu ir apsvarstau ar jau esu tam pasiruošusi ar ne. Ji sakė, kad turėčiau paleisti tą „mergautinę” save ir priimti tai, kad nebesu ta mergina kuria kažkada buvau – dabar esu žmona, mama, esu moteris, ne be mergaičiukė. Turbūt čia taip pat laikas ir pripažinti kad esu ir daug vyresnė nei tada, kai pradėjau šį blogą. Kodėl apie visa tai šneku? O todėl kad dažnai dėliojant kasdienius derinius bijau klasikinių, labiau moteriškų pasirinkimų, nes bijau tiesiog atrodyti daug vyresnė. Aišku, nenoriu ir atrodyti juokingai, bandydama apsirengit kaip penkiolikametė, tai va taip ir stengiuosi balansuoti. Šiandienos gana rimtas derinys – mano mažas žingsnis iš komforto zonos. Bet žvelgti į save tokią iš šono visai gera – turbūt nereikia savęs jokios bijoti, tiesiog reikia stengtis būti geriausia savęs versija, nesvarbu koks amžius ar kaip susiklostęs gyvenimas 🙂