Dabar sėdžiu prie kinietiškų baklažanų dėžutės, kurią parsinešiau iš kavinukės, 14:30 – pikta, pavargus ir alkana, ir dar nervas ima kad tas maistas niekaip neatvėsta. Nusprendžiau šiuos pietus ne ramiai pasėdėti, bet va prisėsti prie kompiuterio, suredaguoti nuotraukų iš derinių archyvo ir pasidalinti su jumis bei šiek tiek pabėdavoti. Jeigu ir jums sunki diena – I feel ya!

 

Derinio tai deriniu nelabai pavadinsi, nes nei daug su per apgalvotų detalių nei daugiau aprangos elementų, bet labai norėjau parodyti naują suknelę iš Lindex. Pamačiau ant kabyklos, ir tą pati momentą jau galėjau nešti atiduoti tą krūvą, kurią buvau prisirinkusi matavimuisi. Tiesiog pajaučiau kad mano ir viskas.