Labai paprasta pamiršti rūpintis savimi – ypač jeigu turi neramų vaikelį, kuris visą laiką reikalauja dėmesio. Tada ir blakstienų tušas gali tapti svetimu daiktu rytinėje rutinoje. Šios baisybės kažkaip pavyko išvengti (na, neminint pirmųjų poros savaičių po gimdymo) – labai jau blogai jaučiausi pažiūrėjusi į veidrodį ir atrodydama kaip koks ligonis, papilkėjusio veido ir išblukusiais bruožais. Turint mažai laiko sau, galima vis gi sugalvoti kaip bent kažkiek pasigražinti ir tikrai jaustis pačiai geriau prieš save. Makiažo pagrindą pakeisti bb kremu, kuris padėtų suteikti veidui sveiko švytėjimo, paryškinti antakius ir bent kelis kartus brūkštelėti blakstienų tušu (tamsių paakių maskavimo irgi nereikėtų pamiršti) . O jei pavyktų dar rasti sekundę kitą akių pieštukui ir truputėliui skaistalų – išvis tobula! Man šie ritualai neužtrunka nė 10 minučių – tą tikrai galima spėti pasidaryti kol mažylis prigulė nusnūsti.
Pastarąją savaitę kažkaip užsisukau mamytės pareigose ir nelabai turėjau laiko nei sau, nei juo labiau blogo pildymui. Per šiuos tris mėnesius būnant mama supratau vieną dalyką, kuris anksčiau atrodė nesuprantamas. Auginant vaiką, labai lengva tapti ta „supermamyte”(ne gerąja prasme). Turiu omeny tas mamas kurios „įlenda į maišą”, nes juk nėra nei noro nei laiko puoštis ar galvoti kaip atrodai, ir šiaip, juk svarbiausia kad būtų patogu maitinti. Tokia mamyte, kuri socialiniuose tinkluose ir realybėje dalinasi tik vaiko nuotraukomis ir šneka apie pampersus, kakučius ir pilvuko problemas.