Seniai svajojau apie tokį savaitgalį – neveikti absoliučiai nieko : niekur nevažiuoti, nedalyvauti, nešvęsti gimtadienių, ir dėl nieko nesukti galvos. Po visos dienos tinginiavimo, truputį tvarkymosi ir indų virtuvės patiekalų interpretacijų išsiruošėm pavaikštinėti po senamiestį ir jau pusvalandžio užpuolė baisus vėjas ir dangų aptraukė tokie tamsūs debesys kokius seniai mačiau. Rotušės aikštė ir gatvės aplink atrodė kaip filme : didžiulis vėjas vartė palapines ir kavines, medžiai linko, pradėjo žaibuoti aplink, ir žmonės ėmė bėgioti į skirtingas puses. Deja, taip ir likau neparagavus vero cafe snikerinės frapuccino, girdėjau kad dieviškai skani. Kas dar vakar buvo netikėtai užkluptas gamtos išdaigų? 🙂