Sako, kiekvieną dieną reikėtų gyventi taip, lyg ji būtų paskutinė. Dar sako, kad moteris kas dieną turi atrodyti nepriekaištingai gerai, prižiūrėti save ir atrodyti gražiai ar einant į parduotuvę, darbą ar renginį. Na, stengiuosi neapsileisti, bet galima būtų pasiginčyti kiek vis gi reikia bandyti iš savęs išspausti tobulybę.
Kad ir prisimenant tuos atvejus, kai laikai kažką „ypatingai dienai” ar artėjančiai šventei, ar šiaip kažkada didesnei progai. Įsitikinau, kad tokių progų gali laukti laukti ir nesulaukti, tai tiesiog nebelaukiu. Rengiuosi ir dažausi taip, lyg šiandien ir yra ta ypatinga diena ( žinoma jeigu ryte nuotaika yra atitinkama). Prisimenu tai, kaip baisiai norėjau sudalyvauti Martini 150 metų jubiliejaus rengiamame vakarėlyje Operos ir Baleto Teatre Vilniuje prieš šiek tiek mažiau nei porą savaičių. Tikėjausi pasipuošti, išmėginti L’Oreal Kanų kino festivaliui išleistą specialią liniją, gal parašyti atskirą blogo įrašą apie vakarinį makiažą ir pan…o visi planai sugulo kartu su manimi į lovą, kartu su ir kalnu nosinaičių, gelbėjančių nuo bėgančios nosies.
Taigi įrašo apie vakarinį makiažą nebus, tačiau dalinuosi įspūdžiais, įprastomis dienomis išbandžiusi šią L’Oreal liniją. Šešėliai labai puikūs, laikosi tikrai gerai (jeigu žinoma prieš tai gerai paruoši pagrindą ant ko juos tepsi) ir nebūtina, žinoma, dieniniam makiažui naudoti visų blizgučių – galima apsiriboti švelniu dūminių akių efektu, tušas labai smagiai ir nežymiai žėri – paprastą, apniukusią dieną blizgučių ir nepavyktų pastebėti, nagų lakas beveik nenuvalomas (sunkiai įveikiamas net su Maybelline Express Remover).
O jūs, ar ką pasiliekate „ypatingai dienai” ?
O ant kokios knygos daryta si nuotrauka?
Kotryna, stiliaus dešimtmečio (ar penktmečio, pasimečiau) leidinys, pirkau kažkadą liepą 🙂
Iš tikrųjų reikia kiekvieną dieną švęst lyg šventę, nes ypatingos akimirkos gali ir neateiti. Tik nuo mūsų priklauso kaip gyvensime, kokiomis mintimis pinsime kiekvieną dieną. Geriau nešvaistyti nei dienų, nei valandų, o užsiimti tuo, kas mus džiugina, ir sukurti tų tobulų akimirkų 😉
P.S. Sandrute, tekste yra klaidų 😉
Aš anksčiau visada buvau tos nuomonės, kad peržengdama namų slenkstį turi atrodyti absoliučiai nepriekaištingai. Taip, tarsi eitum pasipist. Dabar, gal iš senatvės, gal iš tingėjimo, o gal – apsileidimo, labai didelis išsiruošimas būna, jei tušu perbraukiu blakstienas ir susišukuoju plaukus. Bet ne, tiesa ta, kad ten, kur dabar gyvenu, esu pati gražiausia net nesišukavusi 😀 Realybėje, deja, aplinka keičia mus, o ne mes aplinką. Tikrai senstu!! 😀