Šiandien dieną paskyriau bakalauriniui. Atsiprašau iš karto tų, kurie (-ios) net nenori girdėti šito žodžio, nes jis pats nepasirašo, o noro rašyti ir su žiburiu neatrasi, man tikrai tokia pati situacija. Bet kadangi šiandien savo brangią atostogų dieną nuo darbo padovanoju būtent šitam reikalui, negaliu to nepaminėti 🙂 Kas turi mane savo tarp feisbuko draugų, jau matė kaip man sėkmingai sekėsi pradėti rašyti šitą velnio reikalą – sugebėjau pasidėti kompiuterį į spintelę su el.užraktu ir užtrenkiau. Maniau kad tai lemtingas ženklas ir galbūt dar tempsiu laiką nerašydama, bet stebėtinai greitai atgavau savo darbo įrankį. Priminimas ateičiai – įsirašyti svarbius dalykus į visas įmanomas atmintines, nesvarbu kad kompiuteris kartu – visokių situacijų būna 🙂
Bet pamąstymas šiandien truputį ne apie žioplumą. Darydama kas valandines rašymo pertraukas ir eidama siaubti saldumynų automato, sutinku nemažai gražių žmonių. Ir tokiai drabužių ir visų moteriškų niekalų mylėtojai dažnai pro akis neprasprūsta gražūs dalykai – šalikėliai, rankinės, gražūs veido bruožai. Ir kartais taip norisi tiesiog einančią pro šalį nepažįstamą merginą pagirti kaip puikiai ji atrodo. Apsiriboju šypsniu, nes praverti burnos nedrįstu. Ir kodėl? Juk pati esu patyrus kaip malonu kai nepažįstamas žmogus tiesiog stabteli prie tavęs lūkuriuojančios ir pagiria tavo „nerealiai gražią rankinę, turbūt ne Lietuvoj pirktą” 🙂 Juk gražus žodis nekainuoja?
0 comments
koks ten tavo antras vardas? žioplė ? 😀
juokauju, būna dienų lyg tyčia 🙂
sėkmės rašant! :*
Pažįstama situacija su tais komplimentais. Deja. Ir kodėl neatsiranda tos vidinės drąsos? Kiekvieną kartą nusiviliu savim, kai apsiriboju tik šypsena.
man taip pat su komplimentu davimu nepažįstamiems 😀 šiandien jau antrą kartą važiuodama autobusu "susitikau" merginą su nuostabia taše, tačiau taip ir neišdrįsau pagirti..
As dazniausiai nespeju pasakyti kazkam grazaus zodzio :)) Nes dazniausiai neziuriu i zmones, bet i ju aprangos detales. Ir kai mintyse atsiranda 'o, grazi rankine eina' zmogus jau buna praejes:)ech!
o galbūt reikia nusispjaut kartą pasakyt: 'Graži rankinė, Puikiai atrodai', nors ir šypsena jau šiokia tokia pradžia. Man atrodo, jog perdaug imam į galvas, kas ką pagalvos, kaip čia atrodo ir panašiai. 😉 Reiktų tiesiog imt ir pasakyt, juk komplimentas, o ne: ' ei, baisi nosis'.
Aš labai jausčiausi maloniai sulaukusi komplimento iš kitos moters ar kad ir vyro ;]
sėkmės su bakalauriniu. šiandien visi ženklai man rodo, jog metas ir man atsiversti knygas ir užsiimt darbais ;D
merginos, jūs visiškai teisios, tikrai reikėtų tą nedrąsumą nustumti į šalį ir pradėti daryti taip kaip norisi 🙂
Aš komplimentai į dešinę ir į kairę nepažįstamiems nesižarstau, nors tikrai galėčiau dažniau juos pasakyti.. Bet man keisčiausia yra tai, kad kai pagiriu savo drauges/pažįstamas, jos pasimeta baisiausai ir nebežino kaip elgtis… Ir man komplimento niekada nepasakys… tik nužiūrės, nuskanuos ir vsio. Čia aš viena tokias keistas drauges/pažįstamas turiu…? Mane tai žiauriai glumina 😀
Čia vadinas toks suvokimas 😀 Daug kas tiesiog per daug pavydi kad galėtų pagirti, aš iš to pavydo fazės jau senokai išaugau, nors anksčiau taip būdavo:D Nužiūri pavydžiai, nuskanuoji ir gink dieve nepagirsi 😀
Norint sulaukt sypsenos, reikia paciai nusisypsot. Taip ir su gerais zodziais.
Juk taip miela dalintis pozityvia energija.
O apie baimes likt nesuprastai reiktu tiesiog pamirst.
Grazaus ir silto pavasario!
http://JAZZILLE.BLOGSPOT.COM/
Aš gana dažnai pasakau komplimentą, kai tik kažkas sužavi. Nebūtinai tai mano draugai ar pažįstami, tačiau vis tik yra tendencija sulaukti kažkiek privatesnės akimirkos. Visada lengviau prabilti eilėje pas nykštukus, ar laukiant kavos prie baro, kartais bibliotekoje, kai rankos siekia tos pačios knygų lentynos :} Nors veik, žodžiai užsiriša, jei pamatai "tą", jau Jūsų apkalbėtą, žvilgsnį :}
Išties malonu pagirti ir būti pagirtam :}
Toma, gal tos drauges suglumsta, nes retai kazka tokio girdi, nera prie to pratusios ir tiesiog nezino kaip priimti komplimenta?:) O nepasako kazko malonaus ir grazaus kitiems ne is pavydo, o is kuklumo?:) Cia sakyciau mano atvejis, nes kuris laikas turejo praeiti, kol as isidrasinau kazka pasakyti ir pazistamam zmogui, ka jau bekalbeti apie nepazistamus… Dar ir dabar kai kursiokes ar pazistamas (ta prasme zmones su kuriais maziau bendrauju, bet pazistu) pamatau atrodancias dailiai, kazkaip nedrasu pagirti, ilgai kaupiuosi:D O jei pvz yra zmogus kuris nuolat atrodo puikiai, ir kiekviena diena susitikes ir kaip sugedusi plokstele kartoti kad graziai atrodo?:D dar pagalvos, kad isimylejau ar siaip kad kokia trenkta:D bet zinoma, normaliai pazistamus zmones visad pagiriu, jei tik kazkas patinka, negalvodama ka pagalvos apie mane kai kasdien karksesiu ta pati:D