Gavau šią knygą dovanų iš leidyklos atstovų su prašymu parašyti apžvalgą. Apžvalga gal šiek tiek per stiprus žodis – nesu aš nei kažkokia rašytoja, nei baisiai daug apsiskaitęs žmogus, tačiau knygos tematika man pasirodė gana artima ir įdomi, o ir įtraukiančias istorijas aš mėgstu, tai pagalvojau, kodėl gi negalėčiau pasidalinti savo subjektyvia nuomone apie tai, ką gausiu 🙂
Taigi – Netobula Moteris. Anotacija sako : tai dar viena neįprastu ir originaliu stiliumi parašyta Anželikos Liauškaitės knyga, kurioje surinkti ir nuosekliai sudėti jos per pastaruosius metus mados tinklaraščiui FMAG parašyti pasakojimai apie šiuolaikišką, kūrybingą ir ambicingą jauną moterį. Juose ne tik susipina skirtingos nuotaikos, gyvenimo akimirkos, bet ir atsiskleidžia miesto moters kasdienybė bei troškimas atrasti savo laimę. Visų svarbiausia, jog „Netobuloje moteryje“ kiekvienas išorinis trūkumas ir charakterio netobulumas tampa individualumo bei vidinės stiprybės ženklu, padedančiu atskleisti gyvenimo meilės, džiaugsmo ir moteriškumo paslaptis.
Aš, pripažinsiu, knygą puoliau vartyti vos ją gavusi – ieškojau gražiųjų Anyos Dee iliustracijų, tačiau nusivyliau jų radusi vos kelias, nors net reklamuojant knygą buvo parašyta kad ji iliustruota būtent jos. Daugiau radau mados fotografijų (aišku, tikrai gražių) nei iliustracijų. Knygą buvau pasiėmusi paskaityti lygiai vieną vakarą – sėdau su maloniu jauduliuku, o atsitraukiau perskaičiuosi vos kelioliką puslapių, nes tiesiog pradėjo imti miegas. Man knygos turi dvi paskirtis, arba tos, kurias sudaro pagrinde iliustracijos ir fotografijos – tiesiog pavartymui ir kad gražiai atrodytų ant kavos stalelio, arba tos, kurios įtraukia savo siužetu ir nesinori jų paleisti iš rankų, kol neprieisi kito viršelio. Ši knyga man pasirodė tokia šiek tiek be paskirties – tekstai parašyti tikrai gražiai ir vaizdingai (sakyčiau, net gi per daug), tačiau tarpusavyje jie nesisieja niekuo, gal išskyrus tuo, kad autorės žodyje prieš kiekvieną „laišką” yra daug pasiteisinimų, kurie pradeda varginti jau skaitant kokį trečią iš eilės. Galbūt pasirodysiu pavirštuniška, gal čia mano požiūris šiek tiek vyriškas, tačiau man ši knyga paliko tik sumišimą ir turbūt jos paskaityti antrą kartą nebepasiimsiu. O ir paskirtis jos labai abejotina. 
Šį leidinį turbūt labiau pavadinčiau žurnalu, o ne knyga, o ir atsipalaiduoti su ja gali taip pat, kaip ir pasiėmusi eilėraščių knygą į rankas. Na, aš bent jau atsipalaiduoti mėgstu skaitant kitokius tekstus 🙂 
Knygos, kaip ir filmai ar kitos meno rūšys, gali sulaukti labai skirtingų vertinimų. Aš tiesiog pasidalinau savo nuomone, tikrai nenorėdama nieko įžeisti ar nuvertinti. O jūs ar skaitėte? Ar patiko? Galbūt tokios norėtumėte dovanos Kalėdų proga? 🙂