Nuotrauka : Mangusto | Photos Tell Stories
Praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio blogo įrašo, ir aš jums net negaliu nusakyti, kaip pasikeitęs mano gyvenimas. Mūsų Gabrieliui jau trys savaitės ir dvi dienos šiandien, ir aišku akivaizdu – viskas dabar sukasi aplink jį. To, kas įvyksta tapus mama, niekas negali tau papasakoti ar kažkaip perteikti. Visi patyrimai, niekada nepatirtų jausmų antplūdis, ir ta visiškai kitokia kasdienybė – tai yra nenusakoma. 
Per šias savaites buvo tokių dienų kai norėjosi tik verkti, buvo užėjusi ir keista būsena kai jaučiausi visiškai pasimetusi ir gailinti savęs, buvo dienų, kad atrodė jog visiškai nesuprantu kas aplink mane vyksta ir koks dabar tas mano gyvenimas bus, bet daugiausiai dienų – pilnatvės, begalinio džiaugsmo ir nuo laimės drėgstančių akių žiūrint į tą stebuklėlį – kad ir kaip bandytum logiškai mąstyti, niekaip galvoje nesusidėlioja tas faktas kad tavyje užaugo nauja gyvybė ir dar niekada gyvenime nebuvai kažkam taip gyvybiškai svarbus ir reikalingas kaip dabar. 
Niekas ir negali paruošti tavęs tam, kas laukia gimdymo metu  ir po jo – kokie jausmai, kaip skauda, ką tenka iškęsti ir koks po to netrumpas kelias iki visiško atsigavimo : nuo visų siuvimų sugijimo, galėjimo normaliai sėdėti, vaikščioti ir tiesiog daryti visus įprastus fizinius darbus kaip anksčiau. Apie kūno formų ir odos stangrumo atgavimą jau net nešneku (prašau prašau, pasidalinkite patarimais, kaip atsikratyti arba palengvinti pogimdybinio siaubo – strijų – būklę ). Jau turbūt skaitėte anksčiau – prisipažinau, kad nėštumo metu leidau sau valgyti kiek noriu, kada noriu ir ką noriu, niekada neatsisakydavau deserto ar papildomos porcijos kažko skanaus, ir viso to gero gyvenimo pasekmė – plius 25 baisiai sunkūs papildomi kilogramai. Šiai dienai džiaugiuosi atsikračiusi jau 14 jų, tikslas – numesti jų dar tiek pat. 
Kada savo veidelį išdrįsiu parodyti su naujais deriniais nežinau, bet tikiuosi kad tai bus ne už ilgo. O ir aprangos klausimas dabar irgi kelia tam tikrus iššūkius – ką apsirengti, kad būtų patogu pamaitinti vaiką ir žinoma atrodytum ne belenkaip. Natūralus kūdikio maitinimas yra dar visiškai atskiras motinystės darbas – kiek reikia įdėti pastangų, kad galėtum savo kūdikį maitinti ilgai ir sklandžiai – tam reikia didžiulio pasiryžimo ir begalinių pastangų. 
Mano instagram @kurmanoraktai
Šiai dienai, net nežinau kokį veidą toliau turės mano blogas – bet aš jį tikrai rašysiu. Apie pampersus, kūdikių bėrimus ir kitokius reikalus manau nešnekėsiu (tam yra supermamų forumai), tačiau kažkiek vaikiškos aprangos ar kitų įdomių vaikiškų dalykėlių temos išvengti nepavyks – to, kas natūraliai įsilies į mano interesų ratą. Labai lauksiu jūsų komentarų apie tai, ką įdomu jums būtų rasti mano bloge – to, kas buvo seniau, ir galbūt kažką naujo? 
Taigi, šiandien tiesiog labai norėjau nutraukti tylą bloge ir trumpai pasidalinti kasdieniais išgyvenimais ir tuo, kuo gyvenu jau tris savaites. Nors ir užsiminiau apie skausmą, ilgą gijimą ar buvusias kelias kupinas permainingų jausmų dienas, motinystė yra geriausia, kas galėjo nutikti mano gyvenime. Esu laiminga kaip niekad, ir su jauduliu laukiu kokių gražių ir dar kiek daug laimės dienų manęs laukia ateityje, vien šio angelėlio dėka 🙂