Sveiki ir vėl J Štai ką aš veikiu šį vėlų vakarą. Tikrai nesimokau rytdienos egzaminui, bet labai susidomėjusi skaitau viską apie vestuves(teks pabūti pamerge greitai), jų papročius, prietarus, žaidimus, sveikinimus ir dar daug visko. Ir galvoju kad visai įdomūs tie senoviniai papročiai , todėl pasidalinsiu keletu rastų įdomybių ir su jumis.
 Senieji Lietuvių vestuvių papročiai
1. Jaunosios ieškojimas. Jaunikiui su savo pulku ir piršliais atvykus į jaunosios namus dažnai nuotaka būdavo slepiama. Kamaroje arba tolimesniame kambaryje vyrai ant aukštų karčių iškeldavo 2-3 susiūtas paklodes ir už jų nuvesdavo jaunąją su pamergėmis, kad merginų visiškai nesimatytų. Tuomet piršlys su jaunikiu apžiūrėdavo pamergių ir jaunosios plaštakas ir bandydavo atpažinti nuotaką.
Šiandieninėse vestuvėse jaunikiui yra užrišamos akys ir jis stengiasi tarp pulko merginų rasti ir atpažinti savo nuotaką. Tačiau, jei norėtumėte sekti senaisiais papročiais, nuotaką surasti turėtų vienas piršlys arba vyriausias pabrolys. Surasta nuotaka atvedama jaunajam.
Šitas ieškojimas pagal plaštakas man pasirodė labai įdomus dalykas, ir tikrai toks romantiškas, manau nebūtų labai jau lengva atskirti J O jei tai nesudarytų jokių problemų, tuomet tai būtų įrodymas, jog jaunikis nevengia mylimosios palaikyti už rankutes J
2. Jaunųjų guldymas. Jaunųjų lovą paprastai išpirkdavo nuotakos pusė (šiandien tai galėtų daryti pamergės). Tuomet lovą paklodavo naujai apvilkta patalyne ir joje paguldydavo suvystytą lėlę, kad guolis būtų vaisingas. Po pagalve buvo dedamas duonos kepalas, kad jaunieji visą gyvenimą būtų turtingi ir duonos nepritrūktų. Jaunuosius gulti palydėdavo svočia. Ji jaunavedžius nurengdavo ir paaiškindavo vedybines priedermes.
Šiandien, vestuves švenčiant dvi dienas, jaunieji palydimi visų svečių, jiems įteikiamas pirmosios nakties užkandžių rinkinys. Tačiau gražu būtų pagal senuosius papročius papuošti jaunavedžių miegamąjį, įteikti šmaikščias pirmosios nakties instrukcijas.
Įdomu ką gi tokio ta svočia tiek jiems pamokslaudavo 😀 Šiaip neblogas paprotys 😀
Apie bernvakarius ir mergvakarius dar nieko labia gero neradau, bet man patiko viena idėja, kad per vyrišką baliuką, būsimam jaunikiui yra įteikiama kokia nors lėlė(įsivaizduoju kuo didesnė tuo geriau) ir jam liepiama visą vakarą būti su ja, visur ją kartu neštis. Čia tokia kaip įžanga į gyvenimą santuokoje J Visai smagi idėja.
Štai šiek tiek mergvakario ypatumų- kaip viskas vykdavo senovėje..
Į mergvakarį susirinkdavo visos palydos ir visos kaimo merginos.
Tėvai vaišindavo. Vakarienė būdavo stipri. Valgė mėsą, dešras, bulves, užsigerdavo arbata. Iš pyragų dažniausiai kepdavo „vainikėlį“, „kasą“ ir kt. Pamergės atsinešdavo savo keptus tortus. Vyriausioji pamergė vedė mergvakarį pagal savo sukurtą scenarijų. 1. Išmokydavo bendrą stalo dainą.
2. Deklamavo eilėraščius apie draugystę, meilę…
3. Ėjo ratelius, mokėsi grakštaus šokio.
4. Ruošdavo dovanėles pabroliams.
5. Apžiūrėdavo jaunosios ir pamergių aprangą.
6. Jaunajai sakė palinkėjimus ir įrašydavo į albumą prisiminimo žodžius…
7. Įteikdavo išaustas juostas
8. Kiekviena pindavo rūtų vainikėlį: kuris būdavo dailesnis tą ir pasiimdavo jaunoji.
Mergvakaris baigiamas taip: jaunoji sodinama ant kėdės, uždedamas ant galvos rūtų vainikėlis ir tyliai kiekviena atsisveikindama vis kitaip graudeno. Bučiuoja vainikėlį, kita sužieduotuvių šakelę prie kojų padeda, sekančioji glosto veidelį ir palieka jaunąją dūmoti…
Šiandien kolkas tiek įdomybių, iki vestuvių dar yra laiko, taigi dar įdėsiu čia ką nors naujo ir įdomaus 🙂