Nuotrauka : Weirdbeard Photography
Nepatikėsite, kokia laiminga ir tuo pačiu pasimetusi šiuo metu esu. Laiminga tai aišku todėl, kad savo mylimiausiąjį, savo antrąją pusę nuo šeštadienio jau galiu teisėtai ir pasididžiuodama vadinti vyru. Pasimetusi dėl to, kad nelabai suprantu kaip aš čia dabar ištekėjau. Atrodo dar ką tik žaidėme su draugėmis kieme, dar neseniai ėjau į mokyklą, na, galiausiai universitetą irgi atrodo va ką tik ką tik baigiau. Kažkada svajojau ir stebėjau kaip vyresnės tetos išteka, o štai ir pati ištekėjau. Galvojau, kad na, jau kai teka moterys tai jos būna suaugusios, matyt pagaliau teks pripažinti ir pačiai sau, jog suaugau. 
Praėjus beveik savaitei po mūsų šventės daug kas klausia – na, tai kaip buvo? Ar patenkinti? o aš jiems visiems atsakau – kaip gali būti nepatenkintas, kai susikūrei šventę tokią, kokios norėjai tu – ne giminė, ne draugai, ne aplinkiniai. Šventė buvo kukli, miela, jauki, su artimiausiais žmonėmis. Viskas buvo būtent taip, kaip ir įsivaizdavau. Didelis ačiū mūsų vestuvių planuotojai kuri manau tikrai, užsitikrino vietą mūsų širdyse ir kaip gera draugė – Sonatai 🙂 Jos ir kitų dėka, šią dieną tik džiaugėmės ir nesirūpinome niekuo. 

Kol kas rodau tik instagramines nuotraukas ir mūsų fotografės teaserį, labai laukiu kol galėsiu pasidalinti geros kokybės vaizdais tiek iš mūsų vestuvių, tiek iš nerealaus mergvakario (ačiū, mielosios dar kartą !), apie kurį taip pat būtinai papasakosiu kai tik gausiu fotosesijos nuotraukėles. 
Už nuostabią, tiek komplimentų sulaukusią, suknelę dėkoju „Salonas R” – tik čia radau tą vienintelę, kuri atėmė kvapą. Beje, pirmą kartą dėvėjau drabužį tokia atvira nugara! Neapsakomai geras jausmas ! 
Meilė ore, ar ne? !