Šį derinį galėčiau pavadinti atostogų uniforma, nes šį sijoną turbūt nešiojau kelias dienas iš eilės ir įvairiomis progomis : tiek dienos metu į paplūdimį, viršuje dėvėdama tik maudymosi kostiumėlį, vakare prie aukštakulnių eidama vakarieniauti, ar iš esmės dienos metu su nėriniuota palaidine norėdama tiesiog gražiai atrodyti einant valgyti ledų. Na, ir žinoma mano numylėtieji Marc Jacobs saulės akiniai iš Fielmann – jie tiesiog tobuli atostogų akiniai. Išskirtinės spalvos ir formos, veidrodiniai, super patogūs, ir tokie kokybiški. Pirmieji mano saulės akiniai, kuriuos taip saugojau ir mylėjau visos kelionės metu ir po jos – net mažos rankinės neimdavau nes žinojau kad dėkliukas netilps (anksčiau tiesiog įmesdavau į rankinės dugną)! Kiek yra tekę matuotis vardinių saulės akinių, supratau kad Marc Jacobs yra tas „mano“ prekinis ženklas, kažkaip visi man labai patiko ir tiko. O jūs ar turite mėgstamą saulės akinių brandą?

Labas rytas! Žinot tą jausmą, kai esi įsitikinęs, kad kažkoks darbas yra padarytas „avansu“ ir taip faina, nes nuoširdžiai tiki, kad va jau vienu darbu mažiau ir staiga pasirodo, kad, pvz, kažkokiu būdų neišsaugojai teksto! Va ir tada atrodo, kad niekada neprisiruoši parašyti vėl to paties. Man taip buvo su šio įrašo tekstu 🙂 Buvau parašiusi netrumpą tekstuką apie rengimąsi juodai-baltai, apie įkvėpimus, linijas, formas, tekstūras, atsidarau juodraštinį variantą, o ten tekstas – tiū tiū! Nežinia kur, ir taip susierzinau, kad sakiau ne, neberašysiu to paties dar kartą, nebenoriu ir nebeturiu minčių. Taigi štai,  įrašas bus toks, kad tiesiog paliksiu jus su savo juodai baltu deriniu. Šios spalvų kombinacijos nemėgstu – puikiai žinote kad spalvas gyvenime tikrai naudoju, o čia kai pasako, kad reikia juoda balta apsirengti, kažkaip paima nervas (jooo žiūriu tikrai nervinga pasidariau, ech ką tas pms su mumis, moterys, daro:)…). Tai vat šioje situacijoje pasiėmiau Gedo marškinius, nes norėjau kad netvarkingai išlystų iš po megztinio. Na ir visa kita paskui jau matot. Ką jūs galvojat apie tokį derinį?:)

O dievai! Pirmas toks sekmadienis po ilgo laiko, kai norisi kuo daugiau nuveikti! Taip, ir pyragą kepsiu (manęs vis bendradarbiai klausia kada gi aš spėju tuos pyragus daryti)- juk ryt boso diena,o jis valgo tik mano pyragą ir daugiau jokio kito 🙂 Noriu dar apsitvarkyti namus, suredaguoti vlogą, paruošti kelis įrašus į priekį, nuvažiuoti į ikea, pakabinti tris lentynas, jas sustilizuoti (oj patikėkit kiek detalių jau esu prikaupusi iš seniau, tai lentynos tuščios tikrai nebus) ir dar visai fainai būtų pradėti planuoti derinius, kuriuos pasiimsiu į Turkijąąąąą jau ateinančiąsavaitę! Ech, matyt saulė už lango, po šitos baisios lietingos savaitės, kaip tikra atgaiva ir įkvėpimas.

Šią savaitę mano darbotvarkėje vienintelis projektas – Gabrielius. Taip, jau turbūt nujaučiate kur link aš suku – bakterinis susirgimas, antibijotikai, savaitė namie, ir pagalbininkas ponas biuletenis slaugai. Į parduotuvę apsipirkti važiuoju labai vėlai, kai vyras grįžta po visų darbų (vakar buvau maximoje kuri dirba iki 23 val, kažkoks kaifas apsipirkinėti prieš uždarymą kai parduotuvė pustuštė), o dienomis tiesiog ramiai sau tvarkausi, piešiame kamuolius, važinėjame mašinytėmis, o užmigdžiusi prisėdu kavos, redaguoti nuotraukų blogui ir štai rašyti jums. Tik vat emeilus kažkaip atsakinėti sunku prisiversti – čia toks jau darbinis reikalas, nesvarbu, kad tai gal būt potencialūs projektai blogui – aš dabar chill režime. Jau jaučiu kad Gabrieliui baigiu atsibosti, tai manau rytoj susitvarkyti su juo bus labai sudėtinga, ir tada kartosis paskutinio biuletenio istorija :))

Kaip ilgai ruošiausi padaryti  šį įrašą ir papasakoti apie plaukų priežiūros priemones, kurias šimtu procentų galiu rekomenduoti, ir net gi galėčiau pasakyti,kad tiesiog PRIVALOTE jas išmėginti! Apie gerus, neblogus, pusėtinus ar nuviliančius produktus jau esu dariusi daugybę apžvalgų,bet šį kartą surinkau į krūvą gaminius, kuriuos vis pabaigiu ir perku vėl, su kuriais lyginu kiekvieną naują testavimui gautą produktą ir kurių poveikiu esu daugiau nei patenkinta. Taigi – pradedam!

Pirmiausia noriu trumpai priminti, kokie gi tie mano plaukai – galbūt rasite panašumų saviesiems ir mano rekomendacijos pasidarys  dar aktualesnės. Mano plaukai dažyti, ploni ir ilgi, šaknys linkusios greitai susiriebaluoti, o plaukas per ilgi linkęs trūkinėti, šiauštis,veltis, bet pats plaukas ir be tiesinimo būna tiesus (bet jokio formavimo ir nelaiko). Mano neprofesionaliu požiūriu – visiška betvarkė, todėl priemonių joms reikia visokių ir net gi labai skirtingų.

Kažkaip pripratau, kad nosį į blogo redagavimo skiltį įkišu gana retai. Žinoma, buvo žiauriai faina, kai turėjau daugiau laiko, kai būdavau namie, Gabrielius miegodavo du kartus per dieną, o aš net gi blogo rašymo grafiką buvau įvaldžiusi. Dabar kažkaip atrodo nors ir intensyvi diena darbe, grįžti namo su entuziazmu ir ta pačia inercija, puoli gaminti vakarienę, tada dar sumąstai išlėkti į lauką su vaiku, tada dar sugalvoji kad reikia pasidaryti naminės granolos (nes gi taip skanu tokius pusryčius darbe valgyti), tada dar pamatai kad varškės kremo kilogramas artėja prie galiojimo pabaigos, ir galiausiai sutepliojusi kalną puodų ir įdėjusi pyragą stingti į šaldytuvą supranti, kad tos jėgos ir entuziazmas ‘po visko parašyti blogo postą’, staiga išgaravo nebespėjus sudėti indų į indaplovę 🙂 Ir taip praktiškai kas dieną.

Pagaliau penktadienis! Šita savaitė buvo nenormaliai ilga, o prie tokio įspūdžio aišku labai prisidėjo tai, kad tris dienas kariavau namuose su Gabrieliumi. Savaitgalį manau turėsime gero laiko, planuoju šturmuoti Telšių Humaną (mano tradicija!), pabūti su šeima bei įsikvėpti naujai savaitei. Dar labai norėčiau aplankyti Rietavo turgų ir pasikuisti po sendaikčius, bet nežinau ar bus norinčių įgyvendinti mano šiuos norus (nors dėl to turgaus zyziu jau seniai, nes nesu buvusi o labai noriu aplankyti). Šiandien ir apranga mano pasirinkta tokia, kad būtų patogu tiek būti biure (juodi sportiniai bateliai čia puikus pasirinkimas nes ne taip krenta į akis kad tai sportinė/laisvalaikio avalynė, o ne kokie bateliai), tiek ilgoje kelionėje į žemaitiją.

Viktorija kažkada man davė vieną patarimą, prie kurio vis mintyse sugrįžtu ir apsvarstau ar jau esu tam pasiruošusi ar ne. Ji sakė, kad turėčiau paleisti tą „mergautinę“ save ir priimti tai, kad nebesu ta mergina kuria kažkada buvau – dabar esu žmona, mama, esu moteris, ne be mergaičiukė. Turbūt čia taip pat laikas ir pripažinti kad esu ir daug vyresnė nei tada, kai pradėjau šį blogą. Kodėl apie visa tai šneku? O todėl kad dažnai dėliojant kasdienius derinius bijau klasikinių, labiau moteriškų pasirinkimų, nes bijau tiesiog atrodyti daug vyresnė. Aišku, nenoriu ir atrodyti juokingai, bandydama apsirengit kaip penkiolikametė, tai va taip ir stengiuosi balansuoti. Šiandienos gana rimtas derinys – mano mažas žingsnis iš komforto zonos. Bet žvelgti į save tokią iš šono visai gera – turbūt nereikia savęs jokios bijoti, tiesiog reikia stengtis būti geriausia savęs versija, nesvarbu koks amžius ar kaip susiklostęs gyvenimas 🙂

Kaip gera yra turėti žmogų, kuris tave stumtų į priekį ir skatintų nesustoti. Kad ir kaip pompastiškai tai skambėtų, blogo reikalas toks žmogus yra Aliona. Aš esu nuotaikos žmogus – mane dažnai kankina klausimai kam to reikia, kam čia įdomu, tingiu kažką daryti, galbūt nereikia to ar ano, o ji visada mane skatina netinginiauti ir dirbti dirbti dirbti. Visada su ja fotografuojame derinius, ir nesvarbu koks oras – jeigu jau suplanuota, vadinasi bus nufotografuota. Tai štai jums vienos tokios fotosesijos rezultatas – nuotraukos lietuje. Skubu jomis pasidalinti kol dar derinys aktualus, kol dienos metu nuogomis kojomis dar įmanoma išlįsti į lauką (kūno spalvos pėdkelnių nemėgstu, tai geriau jau tada renkuosi kelnes, jeigu prie tam tikro sijono netinka nei juodos nei pilkos pėdkelnės).