Kaip ir žadėjau, šiandien rodau naują Daniel Wellington laikrodį. Atsimenat, ne taip jau seniai pasakojau apie Classic Petite modelį su metaline apyranke? Tas modelis tapo mano mėgstamiausiu iš visų turimų DW laikrodžių – tiek dėl išskirtinės apyrankės (kartais taip atsibosta tos odinės apyrankės), tiek dėl balto ir mažyčio ciferblato, kuris tikrai daug dailiau atrodo ant smulkaus riešo. Matyt ne man vienai šitas variantas labai patiko, todėl DW komanda sumąstė, kad mažą ciferblatoą reikia išleisti ir su visomis odinėmis apyrankėmis, taigi štai naujas variantas jau ant mano rankos. 

Jeigu turite aksominę suknelę ir ją labai mėgstate, arba labai norite naujos (iš Dalykų, pavyzdžiui), tai reikia čiupti dabar ir nešioti, kol čia staiga mūsų vasara neaplankė! Negaliu nesidžiaugti staiga pagerėjusiu oru, net vistiek norėtųsi šiek tiek švelnesnio perėjimo, kad po truputį suprasti kaip rengtis ir išvengti visokių bereikalingų sirgimų. Skubu sumontuoti savaitinį vlogą (jį pamatysite jau penktadienį), ir taip keista matyti kaip jame verkšlenu dėl to, kad lauke trys laipsniai ir net nenoriu fotografuotis ar kišti nosies į lauką, o štai šiandien parvažiuojant namo jau automobilyje rodė  19 laipsnių 😉

Taigi – derinys šiandien truputį rokenrolinis su lašeliu spalvos. Rankinė atėjo praeitą savaitę iš yoshop – pirmą kartą iš šito puslapio kažką užsakinėjau, bet kokybe likau visai patenkinta. Oda (dirbtinė, aišku) visai minkšta, neprimena popieriaus ar kartono (kaip dažnokai pasitaiko su kinietiškomis prekėmis), ir neturi bjauraus plastmasės kvapo (irgi dažna problema). Atkeliavo per porą savaičių, kas irgi visai nebaisu luktelėti.

Geras yra pasakymas : gerai kai gyvenime dar lieka pirmų kartų, ir tikrai, visiškai sutinku. Kartais atrodo, kad jau tiek visko spėjai nuveikti, tiek visko spėjai išmokti, vis mažiau kažkas nustebina, bet koks geras jausmas aplanko, kai vis gi įvyksta kažkas tokio, kad susivokti, jog tai įvyko pirmą kartą..

O man štai buvo pirmas kartas vilkint kostiumėlį! Tiksliau ne visiškai pirmas,bet darbinės uniformos švarkas+sijonas net nenoriu prisiminti ir jo net neskaičiuoju. Kaip gera būti tokiai margai ir ryškiai! Galvojau, bus keista, gal bus nedrąsu ar nejauku, bet buvo visiškai atvirkščiai. Seniai nesijaučiau tokia pasitikinti savimi įžengdama į pilną žmonių patalpą.

Labai rekomenduoju įsigyti kokį nors ryškų kostiumėlį – jį labai smagu nešioti tiek komplekte, tiek atskirai, derinant su kitais drabužiais. Ką manote jūs?:)

Kai pasitaiko proga nusifotografuoti balkone, iš kurio matosi visas Gedimino prospektas – ja tikrai pasinaudoju, Tik va kai tuo pačiu šalia vyksta renginys, ir aplink sukasi dar krūva blogerių ir youtuberių, tampa sunku susikaupti ir nuotraukose gauniesi išsiviepusi labiau nei įprasta :)) Bet kokiu atveju dalinuosi nuotraukomis, nes negaliu nesidalinti 🙂
 
Šis derinys man labai patiko, nes (net pačiai keista) geltona spalva kažkaip tikrai sugeba pakelti nuotaiką ir suteikia pasitikėjimo savimi. Šiuo metu skaitau (na, skaitymu to nepavadinsi, kai mėginu prie kavos puodelio perskaityti bent po kelis puslapius per dieną) Garance Dore „Meile.Stilius.Gyvenimas“, ir mane sužavėjo tas paryžietiško stiliaus perteikimas : paryžietė visada suka galvą ką apsirengs, bet niekada neleis to suprasti aplinkiniams, todėl jų apranga visada atrodo tokia „effortless“ bet tuo pačiu tobula. Paprastam renginukui būtent to ir norėjau, kažko gražaus, smagaus, bet tuo pačiu kad ir neatrodytų jog stengiausi  ar galvojau per daug. Manau gavosi visai neblogai.  ir geltona spalva visai nieko man, ką?:)

Šiandien mano dėmesys nukrypo į plačias, vėjyje besiplaikstančias kelnes (jeigu ieškosite daugiau įkvėpimo internete – palazzo pants). Ateina vasara, karščiai ir tada  jau atsisveikinate su kelnėmis. Nes gi karšta, jos dažnai itin priglunda, tada pasidaro dar karščiau..šitą situaciją puikiai žinau,ir pati dažniausiai dienas leidžiu su sijonais ar suknelėmis, bet šią vasarą norisi vis gi paeksperimentuoti su kelnėmis (jau pradėjau pratintis prie kuločių), ir taip paįvairinti savo derinius. Visada sijonas ar suknelė buvo tas drabužis, kuris padėjo likti komforto zonoje.

Pasidariau rimtą (sotų) smūtį, pasileidau fone paauglystėje klausytos roko muzikos playlistą ir pagalvojau, kad šiandien nenoriu kalbėti nei apie kosmetiką nei apie drabužius..kad ir kaip smagu būtų tuo gyventi ir apie tai kalbėti, kartais vistiek ateina dienų, kai atrodo kad tai taip laikina ir nereikšminga, o po keleto metų tikrai prisimeni ne tai, o smagias širdžiai akimirkas. Prisiminimai, akimirkos, kurios ir po keleto metų, iškilusios atmintyje priverčia suspurdėti širdį, štai apie ką mąstau šiandien visą dieną (sentimentalusis pirmadienis, as you wish). Nors nevisai kosmetika ir drabužiai tokie jau ir nereikšmingi – juk ir šie dalykai padeda kurti jausmą, kurį galiausiai ir prisimeni…kokią suknelę dėvėjai per pirmąjį gyvenime šokį su vaikinu, kokį lūpų blizgį naudojai laukdama to pirmojo bučinio, kaip kvepėjo vyras per jūsų vestuves, kokius naktinius vilkėjai gimdydama pirmagimį, ar kokią skrybėlę nusipirkai per pirmąją kelionę į užsienį… Taigi, geriau pagalvojus, visos detalės gali būti svarbios, bet gaila kad su metais vis mažiau kreipiu į jas dėmesį. 

Naujas mėgstamiausias drabužis mano spintoje – Lindex kimono tipo megztinis. Žinau, kad labai dažnai nominuoju kažkokį daiktą kaip „mėgstamiausią“, bet jeigu kažkas naujo atsiranda spintoje ir nieko nelaukusi kitą dieną jau jį puolu nešioti, ir dar jeigu tą patį dalyką užsidedu tą pačią savaitę kelis kartus tai kitaip jau pavadinti jo ir negaliu – tik mėgstamiausiu. Švarkeliu šio drabužio nevadinu todėl kad jis yra itin minkštos ir nesilamdančios medžiagos, ir labiau primena megztinį nei švarkelį…o ir su tokiais šio pavasario orais neaišku kada bus galima jį nešioti kaip viršutinį drabužį o ne kaip palaidinę. 

Sveiki! Žinokit tos Velykos ir nedarbo pirmadienis sujaukė mano visą šios savaitės bloginimo grafiką! Jeigu jau buvote įpratę prie naujų įrašų pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais – labai atsiprašau! Ne tik kad nepataikiau į grafiką, bet dar ir vieną įrašą „nukosėjau“. Pažadu savaitgalį ką nors įdomaus paskelbti, dabar jau baigiu atsikratyti pavasarinių slogų (nepamenu tokio pavasario, kad nebūčiau sirgusi) ir pagaliau turėsiu daugiau jėgų visiems darbams. Šiandien nusimato įdomi diena (kam smalsu ką veiksiu – sekite mane instagram), planuoju vloginti, o kol kas rodau naujausią video!

Tik neseniai pradėjau iš tikrųjų suprasti, kodėl Aliona visada kaip užsikirtusi kartoja – be gerų šepetėlių nebus gražaus makiažo, kad ir kokią gerą produkciją naudosi. Ir iš tikrųjų, tik pradėjusi mėginti skirtingų kompanijų makiažo šepetėlius su tais pačiais gaminiais pradėjau matyti didžiulius skirtumus tarp gaunamų rezultatų. Jau beveik pusę metų turbūt naudoju PUPA Milano makiažo šepetėlius, ir šiandien norėjau pasidalinti įspūdžiais ir kartu su jumis padaryti išvadas, ar verti jie tos kainos ar vis gi ne. Kai pigiausias šepetėlis kainuoja 21 eur, tai sąvoką investicija jau naudoti drąsiai galima (mano siauru suvokimu tai čia tikrai nėra papigiai). Aišku, nesu makiažo meistrė, ir nežinau kaip „turi būti „, bet kadangi šie šepetėliai yra prieinami paprastam žmogui, tai aš ir vertinsiu kaip paprastas žmogus, mėgstantis pasidaryti sau makiažą – juk svarbiausia – rezultatas. 

Šiandien pagaliau įkeliu naują video, ir jau filmuotą naująja kamera! Visą rytą vargau su eksportavimo nustatymais, nes vis neišeidavo tokia kokybė, kokią galiu ir noriu padaryti. Pirmasis video su šia kamera turėjo būti haul’as – jis iš buvo pirmas nufilmuotas, tik kažkaip dar nesulaukė eilės montavimui:). Kaip ten bebūtų, tikiuosi mano blogeriška savaitė jums patiks, kaip ir nauja video kokybė! 

Mada tuo ir smagi, kad priverčia tave išeiti iš komforto zonos ir savo kailiu mėginti kažką, apie ką galbūt nebūtum pagalvojus. Na, aišku kai kurioms tai yra kankynė – geriau pirkti ir nešioti laiko patikrintus siluetus ir derinius, o trendy dalykėliai tik sukelia nepakenčiamą galvos skausmą. Man, ir galybei kitų mados mylėtojų tai yra kažkas praskaidrinančio kasdienybę ir padedančio savojo AŠ paieškose. 

Mados tendencijomis niekada aklai sekti nereikia, bet apie jas  žinoti ir kažką galbūt pamėginti (bent jau matavimosi kabinoje) tikrai rekomenduojama. Štai naujas trendas – geltona spalva. Prisipažinsiu, nu niekada jos nemėgau, o mano didžiausia neapykantai jai prasidėjo po vienų vestuvių, kur teko būti pamerge, o jaunoji išrinko pamergių sukneles kurias turėjome nuomotis ir ji buvo ne tik mano figūrai labai netinkančio silueto, bet dar ir…geltona. Taigi jau daug metų mano spintoje sutikti kažką geltono buvo mission impossible (ai, buvo vienas Marks&Spencer megztukas, kurį gavau dovanų).

Labas rytas! Šiandien turbūt prasčiausias pirmadienis, kokį tik prisimenu šiais metais. Atrodo, viskas dėliojasi absoliučiai kitaip nei buvau susiplanavusi savo galvoje…bet jau lyg ir tai nėra naujiena. Galvoje turėjau tokį įsivaizdavimą, kad vaiką pradėsiu pratinti prie darželio, turėsiu po keletą laisvesnių valandų, galėsiu pamontuoti video, padėlioti derinių, parašyti daugiau įrašų blogui (temų tam pilna galva – įgyvendinti nėra kada), o mažylis paėjęs tris dienas į darželį susirgo. Kažkoks lygtais šlykštus virusas siaučia : aukšta temperatūra, kosulys.. Naktys praktiškai be miego, o ir dienos ne ką linksmiau eina. Na, šiek tiek pasiguodžiau, bet jokiais būdais to nenoriu pateikti kaip kažkokio pasiteisinimo…nebent tik tam, kad mano video šiuo metu nemontuojami visai, o parodyti juos labai noriu. Bus drabužių ir aksesuarų haul ir savaitės vlogas, manau turėtų būti įdomu pažiūrėti.