Man dažnai patinka dalintis derinio nuotraukomis, bet visiškai apie jį nekalbėti, arba užsiminti labai nedaug. Žinau, dalis jūsų ateina paskaityti ir pasidomėti kaip man klostosi gyvenimas, kitos ateinat tik derinių „praskenuoti“ ir pasisemti įkvėpimo naujiems pirkiniams. Todėl šis projektas man toks mielas, ir įsivaizduokite, šį mėnesį Kurmanoraktai.lt sueina 9 metai! Neįtikėtina tiesiog. Esu toks žmogus, kuriam labai sunku išlaikyti dėmesį, užsibrėžti tikslų ir jų siekti ir nepasiduoti, bei daryti kažką ilgą laiką – viskas labai greitai atsibosta. Tik ne ši vieta. Taigi kovo 23 dieną laukite gimtadieninio blogo įrašo, o šiandien norėjau pasidalinti savo pastarųjų savaičių atradimais.

Jaučiu pareigą šiandien pabūti pavasario šaukliu – garbės žodis, atsibodo šitas šaltis kiekvieną rytą, aš jau norėčiau (nebūtinai suknelės), bent jau galėti išeiti į lauką su nuogomis kulkšnimis (prie kokių -5 jau galiu tai daryti:D)! Kovas, balandis ir gegužė puikus laikas gaudyti paskutinės minutės keliones ir skristi kažkur, kur pavasaris jau tikras ir tikimybė vaikščioti trumpomis rankovėmis labai reali. Ši suknelė iš Karen Millen pavasario kolekcijos – tobulas romantiško „pabėgimo“ atributas : jau įsivaizduoju kaip sėdėčiau su ja kokioj Madeiroj, su taure raudono vyno ir gėrėčiausi uolėtais šlaitais, žaluma ir atlanto vandenynu. Atleiskite, negaliu atsiriboti nuo kelionių nes tuo gyvenu kas dieną – dalinuosi informacija ir padedu atrasti geriausias kryptis atostogoms, o pati va – net nerandu laiko kada išvykti pailsėti (praeitos kelionės apie kurias pasakojau buvo darbines, o su šeima nebuvau atostogauti jau daugiau nei 2 metus..).

Gelinį lakavimą mėgstu jau seniai – paprastas lakas man dažniausiai susigadindavo jau antrą dieną po lakavimo, todėl netrukau rasti manikiūristę, kuri galėtų man nulakuoti nagus geliniu laku. Žinoma, manikiūristę pakeičiau jau ne vieną, bet ne dėl to, kad būtų buvę kažkas blogai – keitėsi gyvenamoji vieta, keitėsi ir aplinkybės. Gelis tikrai nesilaiko ant mano nagų super ilgai. Optimistinis variantas turbūt būtų dvi su puse savaitės, paskui dar savaitė ‘so so’ ir tada jau baisuma. Bet šitas scenarijus, kaip ir sakiau, labai optimistinis. Dažnai tenka susinervinti, kai koks nagas susigadina jau trečią ar ketvirtą dieną po lakavimo (o ką daryti kai reikia namus šveisti – niekur nedingsi). Ir sunervina ne tiek pats faktas kad nusilupo lakas, bet tas galvos skausmas – kaip čia dabar atrasti laiko ir susitarti kad vėl tave priimtų vieno ar poros nagų perdarymui. Dėl šios priežasties su Vitrina Pro sugalvojome padaryti bandymą – ar pavyks pasidaryti gelinį  lakavimą be jokių kursų ir ypatingo pasiruošimo ?

Mėnesio pradžioje užsukau į Karen Millen parduotuvę apžiūrėti pavasario kolekcijos, bet mano akį pirmiausia patraukė nerealus paltas kailine apykakle – sunkus, tobulo ilgio kad apsaugotų kojas nuo šalčio, tobulo silueto, kad pabrėžtų moterišką figūrą ir tobulo storio ir sudėties, kad padėtų pergyventi mūsų lietuvišką pavasarį. Užsiverčiau darbais taip, kad šitos nuotraukos tiesiog išgaravo iš galvos ir kai prisiminiau praėjusią savaitę, išsigandau, kad jau būsiu labai ne į temą su savo paltu ir tokiu dar gana šiltu deriniu. Na, bet pažiūrėjus į termometrą šiandien – derinys net gi labai į temą!

Pagalvojau, kad seniai jums rodžiau visiškai kasdienį savo derinį – kaip leidžiu laiką su šeima, kai lauke daug sniego, šalta, kai net nesvajoji apie aukštakulnius, o tiesiog pagriebi šilčiausius ir patogiausius batus. Tam, kad padaryti šitas nuotraukas, nulėkiau tik užsimečiau auskarus (reikia gi šiek tiek fashion elementų, kad nebūtų taip jau visai visai paprastai), pasidažiau lūpas, užsimaskavau paakius ir brūkštelėjau blakstienų tušo. Ir vuolia! Tegyvuoja chaki žalia – ji visad taip puikiai atrodo. Iš kur šis nuostabus paltas klausimų kilti neturėtų – NaturalYou.lt 🙂

Mano spintoje nerasite nei vieno juodo palto. Nuo tų laikų, kai dar studijuodama pirmą kartą išdrįsau nusipirkti ryškiai žalią paltą (kas mane seka laaabia seniai prisimins šitą įrašą, pasidalinu nuoroda, bet labai jau dreba rankos nes kokybė tragiška :D), juodo turbūt niekada ir nebepirkau. Visada ieškau įdomių detalių, apykaklių, raštų arba bent jau nežiemiškų spalvų. Apsupti save spalvomis, kai viskas aplinkui yra juoda, pilka ir niūru – neapsakomas jausmas! Praeitame įraše kalbėjau kad parodysiu jums kai ką naujo – tai štai ir rodau! Mano naujas, 100 proc. vilnos paltas yra iš naujos el.išparduotuvės NaturalYou. Paltą čia išsirinkti tikrai nebuvo lengva : norėjosi ir samaninės spalvos, ir sodriai mėlynos, ir kreminės spalvos, bet nugalėjo visiškai ne žiemiškas pasirinkimas – baltos ir kreminės spalvos „dogtooth“ raštu margintas vilnonis gražuolis. Patiko tiek ilgis, tiek minimalistinis jo siluetas – jis neapsunkintas visokiais atlapais ir išorėje matomomis kišenėmis, todėl prie jo galiu derinti įvairių žemiškų atspalvių apykakles, šalikus bei rankines.

Panaršiau po  archyvus ir pamačiau, kad esu dar keletu derinių nepasidalinus iš žiemos pradžios, kai sniego dar nebuvo! Tokią gražią dieną norėjosi parodyti ką nors tokio minimalaus, bet tuo pačiu su šiek tiek spalvos. Šis žavingas paltas buvo šioks toks eksperimentas – labai seniai buvau kažką besisiuntusi iš kinų parduotuvių, tai pagalvojau why not – dizainas pasirodė tikrai išskirtinis. Aišku bandymas nepavyko, nes paltukas pasirodė mažokas : užsisegti pavyko, bet atrodė labai jau nekaip. Nuotraukoms panaudojau, ir kaba sau sėkmingai. Šiuo metu esu visiškai pakeitusi mitybą, valgau pagal Ingos Žuolytės sudarytą planą, ir mano pasiekimų sąskaitoje jau beveik -3 kg! Todėl šio palto dar nenurašau, manau pavasarį galėsiu jį sėkmingai nešioti ir užsisegus 🙂 O šiaip, jau greitai pažadu jus supažindinti su nauju lietuvišku prekiniu ženklu, kur rasite nerealios kokybės (ir sudėties) paltų, suknelių ir kitų drabužių – nekantrauju viską parodyti nes pačiai labai patiko!

Ir tiesa, nebijokite pirkti spalvotų akinių nuo saulės – svarbiausia atrasti spalvą, kuri labiausiai tinka prie plaukų ir veido bruožų – kaip kad šie Marc Jacobs akiniai iš Optometrijos centro. Mėlyna ir žalia spalva prie mano ryžų plaukų visada atrodo super gerai!

Visada buvau toks žmogus, kad kiekybė laimėdavo prieš kokybę. Nieko nenustebinsiu – su amžiumi vertybės šiek tiek keičiasi, labiau prisiriši prie mėgatamų daiktų, todėl jų norisi kuo kokybiškesnių tam, kad jie tarnautų kuo ilgiau. Nori nenori tenka investuoti, ir prieš tai dar penkiolika kartų apgalvoti ar tikrai to reikia, ar tikrai tai patiks ilgai ir tiks prie visko (ar bent daugumos) turimų daiktų. Kol kas negaliu atsidžiaugti dviem, ypatingai kokybiškais, gražiais ir šiek tiek klasikiniais naujais daiktais mano spintoje : Fendi akiniai iš optometrijos centro ir Furla rankine. Kai ėmiausi laikytis mitybos plano, pasakiau sau, kad drabužių pirkimą sustabdysiu (laukiu kol bus -11kg, va tada tai šopinsiuos!!!), bet aksesuarų medžioklės sau nedraudžiu. Štai derinys su mano mėgstamiausiais drabužaisi spintoje pastaruoju metu – minėtieji aksesuarais, plius naujas geltonas kailiukas, Deichmann batai, vintažinis sijonas, rastas humanoje ir H&M baikeriška striukė – štai ir aš dabar jau galiu derinti pigų + brangų, ir visai gerai gaunasi! Ką manote jūs?:)

Kai prieš naujus metus sau pasižadėjau nestresuoti užsikraunant sau kalno darbų ir nespėjant jų padaryti, tai taip pat ir blogu – no stress. Tiek metų mėginau tai paversti darbu, kad net kartais ateidavo klausimas – kodėl aš išvis tai darau. Velnias, nu nes patinka! Nesvarbu kaip toliau visa veikla besivystytų, vistiek nesustosiu, tiesiog,  pristabdysiu tempą 🙂 Sekmadienį susitikome su Aliona (turbūt beveik po dviejų mėnesių) gryna su tikslu nusifotografuoti derinių. Pradžioje spyriojausi, nes kaip visada kankino “ a tai ką čia apsirengti“, bet prisiminiau, kad nerodžiau jums keleto super gerų daiktų kuriuos pirkau per tą derinių nefotografavimo laiką.

Pagal tai, kaip lekia visos dienos, ir kaip greitai prabėgo Kalėdos, maniau, kad net naujametinio įrašo blogui nesugebėsiu sukurti, bet štai, išleidusi svečius, kol vaikas dar miega, pačios nuostabai sėdau prie kompiuterio. Atėjo jau antri metai, kai Naujųjų šventimas nebėra toks pats, kaip būdavo anksčiau. Pernai šventėme trise, panašu, šiemet laukia tas pats. Iš dalies džiaugiuosi pasikeitusia situacija, nes ankščiau klausimas „kur švęsi naujus?“ buvo tapęs stresą keliančiu skauduliu Atrodo, tiek daug prasmės suteikdavom tam „vakarėliui“, o iš tikro geriau pagalvojus supranti, kad vis gi ne vieta, ne žmonių skaičius, ne maistas ir ne gėrimai, o vidinis nusiteikimas yra tai, kas bet kokią šventę padaro ypatinga.