Kaip gera yra turėti žmogų, kuris tave stumtų į priekį ir skatintų nesustoti. Kad ir kaip pompastiškai tai skambėtų, blogo reikalas toks žmogus yra Aliona. Aš esu nuotaikos žmogus – mane dažnai kankina klausimai kam to reikia, kam čia įdomu, tingiu kažką daryti, galbūt nereikia to ar ano, o ji visada mane skatina netinginiauti ir dirbti dirbti dirbti. Visada su ja fotografuojame derinius, ir nesvarbu koks oras – jeigu jau suplanuota, vadinasi bus nufotografuota. Tai štai jums vienos tokios fotosesijos rezultatas – nuotraukos lietuje. Skubu jomis pasidalinti kol dar derinys aktualus, kol dienos metu nuogomis kojomis dar įmanoma išlįsti į lauką (kūno spalvos pėdkelnių nemėgstu, tai geriau jau tada renkuosi kelnes, jeigu prie tam tikro sijono netinka nei juodos nei pilkos pėdkelnės).

Praėjusią savaitę turėjau smagią išvyką į Rygą su Lux Express – oj kaip man tokio pabėgimo reikėjo! Daug nepasakosiu, nes ką tik įkėliau šios dienos vlogą į savo youtube kanalą, todėl pasidalinsiu bloge tik dienos deriniu. Kadangi mus perspėjo, kad į Dinner in the sky reikėtų apsiauti gerai ant kojos besilaikančią avalynę (akivaizdu), tai teko pradėti visą derinį kurti nuo to. Nors šiaip tai ne, labai norėjau apsirengti naują Lindex sijoną ir palaidinę (kurią kelionės pabaigoje sugadinau, pamatysite video), o avalynės pasirinkimo nelabai daug ir turėjau 🙂 Šią vasarą basučių beveik net nenešiojau, esu visiškai addicted įsispiriamiems batams atvirais užkulniais (slides, mules – jeigu ieškosit tokių internete).

Aleliuja laisvadieniui! Šiandien, atrodo, pavyko tiek daug naudingų darbų nuveikti, o dar net ne vėlyvas vakaras. Ir net gi išsimiegojau ! Turbūt pirmą kartą per du metus su trupučiu pavyko pamiegoti iki 09:30, kas atrodo visiškai neįtikėtinai. Dienos lekia nenumaldomai, o aš vis vejuosi, bandydama susitvarkyti su savo chaotišku mąstymu : atrodo kad darbai tik kraunasi kraunasi, dedikuoti jų kažkam nemoku (dažnai tiesiog nepasitikiu, atrodo, kad pati vistiek padarysiu geriau) arba apsiimu padaryti kažką, ką galbūt galėčiau ignoruoti ir gyventi ramiau, bet negaliu, nes man vistiek kažkaip rūpi. Tai va taip ir žongliruoju, vildamasi (ir žiūrėdama/klausydama motyvacinius video stovėdama Vilniaus transporto spūstyse) kad po truputį, su lašeliu kantrybės ir pasiryžimo pavyks pereiti nuo pastovios panikos prie „visko suspėjimo“.

Nepatikėsite, bet vakar gaminau pirmąjį savo gyvenime tinginį. Šį desertą, tokį paprastą ir tokį skanų mėgau nuo vaikystės, kai paragavau jį pirmą kartą, bet kažkodėl niekada nemėginau jo pasidaryti pati. Jis visada buvo tas desertas, kuriuo tik vaišindavausi svečiuose, ir tuo jis bus ypatingas. Kilo mintis jį pagaliau pasigaminti, bet labai norėjau jį padaryti kitaip ypatingą, kažkuo išskirtinį, lyg ragaučiau pirmąjį kartą, ir tai būtent būtų nuosavuose namuose. Įprastai masei sodresnio skonio suteikiau įpylusi šviežios espreso kavos, ir darydama tokį pati tinginį antrą kartą, įpilsiu jos dar daugiau, kad kava būtų ne poskonis, o pagrindinis skonis. Palieku jus su receptu (nors manau, kad jį visos tikrai žinote ir net nėra čia ką pasakoti, bet gal netyčia atsiras tokia kaip aš, kuri tinginį darys pirmą kartą) ir šiandieninės mano kavos pertraukėlės akimirkomis – kaip man patinka fotografuoti, kai vaikas miega! Gražaus sekmadienio!

Kaip pasiilgau printų maišymo! Atrodo, anksčiau daug drąsiau sumesdavau kažką visiškai nesuderinamo (išpirmo žvilgsnio), o pastaruoju metu tiesiog natūraliai rinkausi saugesnes kombinacijas. Štai šovė į galvą suderinti skirtingas spalvas ir skirtingą languotumą ir manau rezultatas gavosi visai netikėtas ir malonus akiai. Paklausite kodėl pavadinau šį įrašą „kažkas naujo kažkas seno“ ? O gi kelnes nučiupau žvėryno Humanoje (mano viena mėgstamiausių Vilniuje). Labai patik jų toks retro vaibas,  geras ilgis ir siluetas ir kaip jos moderniai susižiūrėjo su įsispiriamais batais. Palaidinė iš naujos Lindex kolekcijos, manau dar turėtumėte rasti parduotuvėse 🙂

Po truputį grįžtu į vėžes, atsikratau to pastovaus streso (aš turiu tokį blogą įprotį greitai išsigąsti darbų ir veiklos pertekliaus ir tada jau niekas nebesidaro nes tiesiog sėdžiu ir panikuoju)ir po truputį gaudau naują įkvėpimą. Praėjusį savaitgalį teko aplankyti seniai matytus Telšius, ir žinoma, negalėjau nenubėgti į humaną! Kaip visada pataikiau ant pigiausių kainų (viskas buvo po 30ct) ir grįžau netuščiomis. Apart kelių suknelių naminiam nešiojimui, likau patenkinta dviem radiniais : trumpu švarkeliu ir šia smaragdo (nugesinto tokio) spalvos palaidine.

 

Labukas! Nežinau, kodėl vis norisi taip sveikintis su jumis (ir vloge man rodos per daug kartų taip sakiau:)) Pirmadienį nebuvo įrašo dėl labai paprastos priežasties – dirbančios mamos pareigos smogė man iš peties! Pagrindiniai procesai mano gyvenime – dirbu, gaminu, tvarkausi pažaisdama su Gabrielium, migdau vaiką. Ir nesvarbu kada tas paskutinis darbas besibaigia, ar 22 val ar po 23 – vienodai nebeturiu nei noro nei jėgų niekam kitam. Dabar kaip niekad pradėjau žavėtis mamomis, turinčiomis vieną (ar daugiau!!) vaikų, dirbančiomis ir dar turinčiomis papildomų reguliarių veiklų. O jeigu dar ir sportuoja! oj, tiesiog baltas pavydas. Tikiuosi, kad ir man čia toks šokas tik kol kas, nes dar tik antra savaitė darbe.

Šita poilsio savaitė nuo bloginimo praėjo labai gerai. Jaučiau, kad man reikalinga pertrauka, kad galėčiau persikrauti, ramiai grįžti į darbus ir pergalvoti savo prioritetus. Supratau tik viena – negaliu nuspręsti, ką daryti su blogo rašymu – labai noriu jį rašyti reguliariai, juk tai yra raktas į ištikimą skaitytoją ir pastovų ir gerą tinklapio lankomumą (kas yra svarbu, kai nori su visu tuo kažkur nueiti), bet iš kitos pusės, visiškai nenoriu jaustis sąžinės graužaties, kad nieko nespėju pasidaryti namuose ar darbe, ir dar neturiu paruošusi turinio blogui. Taigi šiuo klausimu sprendimo dar nepriėmiau, kol kas mėginsiu išlaikyti prieš kelis mėnesius sau iškeltą užduotį : pildyti šį blogą tris kartus į savaitę 🙂 Šiandienos papildymas – savaitės vlogas, kuriame matysite paskutinę mano savaitę prieš grįžtant į darbą po dviejų metų pertraukos.

 

Kiekvieną mėnesį užsuku patikrinti kas naujo ir gero yra Lindexe. Anksčiau kiekvieną mėnesį darydavau norų sąrašus čia bloge, bet kažkaip pastaruoju metu buvau juos pamiršusi. Draugės jau buvo įprastusios parašyti man žinutę ir paklausti ką gero ten galima rasti šiuo metu, o mano norų sąrašai kas mėnesį palengvindavo jų apsipirkimą. Kadangi šį mėnesį ėjau į Lindex su mintimi susirasti kažką labiau klasikinio ir tinkamo darbui biure, o radau daug įvairiausių gražių drabužių nebūtinai labai jau tinkamų biurui, tai nusprendžiau pasidalinti. Nepamirškite, siuvinėjimai, perregimi audiniai sluoksniavimui ir raukinukai (įskaitant ir rauktus kelnių liemenis) vis dar ant bangos, ir jeigu dar kažko nėra jūsų spintoje – reikia!

Visų pirma – nepykit už sugadintą įrašų grafiką šią savaitę – planuoju atsilyginti jums nauju vlogu jau už kelių dienų (kaip tik šiandien baigiau filmuoti – išmėginau naujus skystus lūpų dažus iš Maybelline ir L’Oreal), o šiandien dalinuosi dar vienu deriniu su ta pačia Happeak kimono suknele, kurią rodžiau pirmadienį. Kaip ir sakiau, iškėliau sau užduotį panaudoti ją derinyje kaip nors kitaip nei įprasta, ir užduotį puikiai įvykdžiau. Pirmiausia pagalvojau, kad nepavyks susitvarkyti su kabančiais dirželiais, skirtais susisiausti suknelę, bet paskui kilo mintis surišti kaspinėlius ir tai tapo visai miela detale. Kaip atrodo jums?

Įsivaizduojate, kad jau praėjo du metai nuo tada, kai gimė mano Gabrielius?! Kažkas neįtikėtino, vakar sėdžiu šalia, prižiūriu kad normaliai pavalgyti, paglostau tą mažą veiduką ir net negaliu patikėti, kad kažkada gyvenome be jo, kad jo išvis nebuvo. Visi tie „memories“ priminimai feisbuke tik atrodo lyg ir buvę (prieš tris, keturis, penkis metus), bet tuo pačiu ir nebeatrodo lyg iš to pačio gyvenimo, jeigu suprantate ką turiu mintyje. Viskas dabar absoliučiai kitaip, bet daug mieliau ir šilčiau. Viskas ko reikia gražios dienos pradžiai – sūnaus šypsena, kurią pamatai pramerkus akis (arba kai jis pats jas tau pramerkia, nes miegi ilgiau už jį :))) ). Šiandien yra Gabrieliaus gimtadienis, į darbą grįžtu kitą savaitę. Vakare laukia nemažas vakarėlis Gabrieliaus gimtadienio proga, šiandien dar turiu nuveikti krūvą darbų, tuo pačiu ir vlogą filmuoju (!), tai skubu pasidalinti naujuoju deriniu ir atsiprašyti, kad penktadienį nebuvo jokio blogo posto! Jau gana ilgą laiką laikiausi savo grafiko, ir toliau jo laikysiuosi, bet tiesiog neturėjau absoliučiai jokio įkvėpimo ir pagalvojau kad geriau jau pabūsiu sau tyliai ramiai 🙂

Atėjus vasarai, kai pagaliau veido oda nebe tokia išblyškusi (kam pavyksta pasideginti, kam susidraugauti su savaiminio įdegio priemonėmis), norisi kuo mažiau makiažo. Man pačiai labai patiko Clarins savaiminio įdegio priemonė, apie kurią pasakojau Londono vloge, todėl dabar vis dažniau palieku makiažo pagrindą ir bronzantą šone ir pasirūpinu tik ryškesnėmis akimis. Man svarbu kad akys atrodytų pailsėjusios, paakiai gerai sudrėkinti ir akys turėtų šiek tiek daugiau natūraliai atrodančio išraiškingumo. Todėl šiandien pasidalinsiu savo mėgstamiausiomis priemonėmis tokiam makiažui!