Mano spintoje nerasite nei vieno juodo palto. Nuo tų laikų, kai dar studijuodama pirmą kartą išdrįsau nusipirkti ryškiai žalią paltą (kas mane seka laaabia seniai prisimins šitą įrašą, pasidalinu nuoroda, bet labai jau dreba rankos nes kokybė tragiška :D), juodo turbūt niekada ir nebepirkau. Visada ieškau įdomių detalių, apykaklių, raštų arba bent jau nežiemiškų spalvų. Apsupti save spalvomis, kai viskas aplinkui yra juoda, pilka ir niūru – neapsakomas jausmas! Praeitame įraše kalbėjau kad parodysiu jums kai ką naujo – tai štai ir rodau! Mano naujas, 100 proc. vilnos paltas yra iš naujos el.išparduotuvės NaturalYou. Paltą čia išsirinkti tikrai nebuvo lengva : norėjosi ir samaninės spalvos, ir sodriai mėlynos, ir kreminės spalvos, bet nugalėjo visiškai ne žiemiškas pasirinkimas – baltos ir kreminės spalvos „dogtooth“ raštu margintas vilnonis gražuolis. Patiko tiek ilgis, tiek minimalistinis jo siluetas – jis neapsunkintas visokiais atlapais ir išorėje matomomis kišenėmis, todėl prie jo galiu derinti įvairių žemiškų atspalvių apykakles, šalikus bei rankines.

Panaršiau po  archyvus ir pamačiau, kad esu dar keletu derinių nepasidalinus iš žiemos pradžios, kai sniego dar nebuvo! Tokią gražią dieną norėjosi parodyti ką nors tokio minimalaus, bet tuo pačiu su šiek tiek spalvos. Šis žavingas paltas buvo šioks toks eksperimentas – labai seniai buvau kažką besisiuntusi iš kinų parduotuvių, tai pagalvojau why not – dizainas pasirodė tikrai išskirtinis. Aišku bandymas nepavyko, nes paltukas pasirodė mažokas : užsisegti pavyko, bet atrodė labai jau nekaip. Nuotraukoms panaudojau, ir kaba sau sėkmingai. Šiuo metu esu visiškai pakeitusi mitybą, valgau pagal Ingos Žuolytės sudarytą planą, ir mano pasiekimų sąskaitoje jau beveik -3 kg! Todėl šio palto dar nenurašau, manau pavasarį galėsiu jį sėkmingai nešioti ir užsisegus 🙂 O šiaip, jau greitai pažadu jus supažindinti su nauju lietuvišku prekiniu ženklu, kur rasite nerealios kokybės (ir sudėties) paltų, suknelių ir kitų drabužių – nekantrauju viską parodyti nes pačiai labai patiko!

Ir tiesa, nebijokite pirkti spalvotų akinių nuo saulės – svarbiausia atrasti spalvą, kuri labiausiai tinka prie plaukų ir veido bruožų – kaip kad šie Marc Jacobs akiniai iš Optometrijos centro. Mėlyna ir žalia spalva prie mano ryžų plaukų visada atrodo super gerai!

Visada buvau toks žmogus, kad kiekybė laimėdavo prieš kokybę. Nieko nenustebinsiu – su amžiumi vertybės šiek tiek keičiasi, labiau prisiriši prie mėgatamų daiktų, todėl jų norisi kuo kokybiškesnių tam, kad jie tarnautų kuo ilgiau. Nori nenori tenka investuoti, ir prieš tai dar penkiolika kartų apgalvoti ar tikrai to reikia, ar tikrai tai patiks ilgai ir tiks prie visko (ar bent daugumos) turimų daiktų. Kol kas negaliu atsidžiaugti dviem, ypatingai kokybiškais, gražiais ir šiek tiek klasikiniais naujais daiktais mano spintoje : Fendi akiniai iš optometrijos centro ir Furla rankine. Kai ėmiausi laikytis mitybos plano, pasakiau sau, kad drabužių pirkimą sustabdysiu (laukiu kol bus -11kg, va tada tai šopinsiuos!!!), bet aksesuarų medžioklės sau nedraudžiu. Štai derinys su mano mėgstamiausiais drabužaisi spintoje pastaruoju metu – minėtieji aksesuarais, plius naujas geltonas kailiukas, Deichmann batai, vintažinis sijonas, rastas humanoje ir H&M baikeriška striukė – štai ir aš dabar jau galiu derinti pigų + brangų, ir visai gerai gaunasi! Ką manote jūs?:)

Kai prieš naujus metus sau pasižadėjau nestresuoti užsikraunant sau kalno darbų ir nespėjant jų padaryti, tai taip pat ir blogu – no stress. Tiek metų mėginau tai paversti darbu, kad net kartais ateidavo klausimas – kodėl aš išvis tai darau. Velnias, nu nes patinka! Nesvarbu kaip toliau visa veikla besivystytų, vistiek nesustosiu, tiesiog,  pristabdysiu tempą 🙂 Sekmadienį susitikome su Aliona (turbūt beveik po dviejų mėnesių) gryna su tikslu nusifotografuoti derinių. Pradžioje spyriojausi, nes kaip visada kankino “ a tai ką čia apsirengti“, bet prisiminiau, kad nerodžiau jums keleto super gerų daiktų kuriuos pirkau per tą derinių nefotografavimo laiką.

Pagal tai, kaip lekia visos dienos, ir kaip greitai prabėgo Kalėdos, maniau, kad net naujametinio įrašo blogui nesugebėsiu sukurti, bet štai, išleidusi svečius, kol vaikas dar miega, pačios nuostabai sėdau prie kompiuterio. Atėjo jau antri metai, kai Naujųjų šventimas nebėra toks pats, kaip būdavo anksčiau. Pernai šventėme trise, panašu, šiemet laukia tas pats. Iš dalies džiaugiuosi pasikeitusia situacija, nes ankščiau klausimas „kur švęsi naujus?“ buvo tapęs stresą keliančiu skauduliu Atrodo, tiek daug prasmės suteikdavom tam „vakarėliui“, o iš tikro geriau pagalvojus supranti, kad vis gi ne vieta, ne žmonių skaičius, ne maistas ir ne gėrimai, o vidinis nusiteikimas yra tai, kas bet kokią šventę padaro ypatinga.

Daug kas daro vlogmas / blogmas, o aš šiais metais savęs nespausiu to daryti, nes tiesiog neturėsiu laiko padaryti to kokybiški ar tiesiog daryti visai (pernai visą adventą rašiau kas dieną, ir iš senų įrašų galite pasisemti idėjų, jas pamatysite įrašo apačioje). Kiek turėsiu laiko,jėgų, idėjų, ar kaip pavyks pasipuošti namus pačiai, tikrai stengsiuosi jums tai parodyti. O koks gi adventas be Daniel Wellington nuolaidų ir gražių dovanų? Aš šį kartą pasinaudojau galimybe gauti nuostabiai supakuotą komplektą (jau vien įpakavimas kiek dėmesio susilaukė biure, kai kurjeris tik pristatė siuntinį), ir užsakiau didesnio ciferblato laikroduka, su dvejomis spalvotomis apyrankėmis. Kadangi jos taip lengvai keičiasi, todėl iš karto nusprendžiau, kad laikrodžiu galėsiu dalintis su vyru : rožinė apyrankė, mėlyna – vyrui. Dar vienas pavyzdys, kaip galima surasti dovaną vyrui bet tuo pačiu ir turėti galimybę pasinaudoti ja pačiai :)) Kaip visada – 15% nuolaidos kodas viskam danielwellington.com puslapyje – „UBARTIENE“, o rinkinuką galima susikurti čia.

Labukas! Atrodo, lyg nerašiau blogo kokį pusmetį – tiek visko įvyko : ir išvykų, ir projektų ir renginių ir darbų namuose. Spėjau pabūti keturias dienas Turkijoje (su bendradarbiais), ir dar savaitei po grįžimo nepraėjus, jau atrodo, kad ten net nebuvau visai (arba buvau prieš gerus pusę metų). Mano kambariokės Aistės dėka padarėme gražių nuotraukų savo vilos terasoje (jos dėka sakau dėl to, kad ji mane vis spaudė : „Sandra, tu juk privalai pasidaryti nuotraukų blogui!“, o aš tokį relaksavimo režimą įjungusi buvau, kad tyingėjau net fotografuotis), ir pagalvojau kaip čia galėčiau tomis nuotraukomis pasidalinti, bet tuo pačiu ir papasakoti jums kažką naudingo. Taigi sumaniau pasidalinti savo dviejų+ metų patirtimi turizme (dirbu su ITAKA kelionėmis per Varšuvą (arba kitų Lenkijos miestų) – jeigu čia dar kažkas to nežinojo :)) ) ir papasakoti, kur gi galima pakeliauti ir pagaudyti šilumos, kai pas mus jau tikrai spaudžia šaltukas (rugsėjį galima keliauti bet kur ir bus geras oras, spalio antra pusė ir lapkritis ar gruodis – kitas reikalas) – aišku apie tolimąsias egzotines kryptis net nekalbėsiu, noriu pakalbėti apie pigesnes ir artimesnes kelionių kryptis.