Vasara – vestuvių ir kitų gražių švenčių sezonas. Žinau, kad su šventiniais įvaizdžiais šiek tiek vėluoju, bet anksčiau nebuvo laiko tiesiog šiam postui. Pati ieškojau suknelių dvejoms vestuvėms, planavau mergvakarius, keičiau darbą – excuses excuses, bet vasaros dar liko visas mėnuo, o vestuvių sezonas su vasarinėmis suknelėmis gali trukti iki pat rugsėjo pabaigos. Taigi, šiandien norėjau pasidalinti keletu radinių internete – aš internete visad perku progines sukneles, nes pasiūla gyvai tikrai atsibodo. Kad ir kaip būtų gražu, nebenoriu tų pačių atsibodusių nėrinių ir „svočių“ suknių. Viską ką sudėjau žemiau – pati apsirengčiau į vestuves ar kitą šventę. Stilistika jų visų labai skirtinga, bet prie kiekvienos parašiau komentarą – kur kokia tinkama. Jeigu reikia idėjų aksesuarams prie šių grožių – komentuokit, paruošiu !

Pastarąjį mėnesį supratau, kad komforto zona gali būti mums ne tik saugiu prieglobsčiu, bet, greičiau, kenksminga. Atradus tą pastovumą, tą „žinojimą“ ką daryti ir kaip daryti, tuos saugius pasirinkimus, dėl kurių nereikia jaudintis ar sukti galvos, galima… tiesiog sustoti. Sustoti tobulėjime, prislopinti troškimus, norą atrasti, išmokti, ir šiaip, pamiršti ką reiškia sveikas jauduliukas ir noras iš savęs išspausti šiek tiek daugiau, nei iš tikrųjų gali. Čia kaip su tais kasdieniais drabužių deriniais, kai renkiesi tik tamsias ir neutralias spalvas, ir pagaliau išdrįsus apsirengti raudoną spalvą pasijauti kaip nauju žmogumi, taip pat ir su darbais ar kitais dalykais gyvenime. Šiandien kalbu apie komforto zoną, nes nusprendusi pakeisti darbą supratau, kad per ilgai užsibuvau vienoje vietoje, kur viskas puikiai žinoma, kur net keblesnės darbinės situacijos jau šimtą kartų išgyventos ir nebeskatina tobulėjimo.

O jums nebūna, kad viena vieną savaitę, atrodo, viską pavyksta tobulai susidėlioti ir suplanuoti, ir, nepaisant darbų kiekio, viskas einasi super gerai. O kartais, susikoncentruoti, nusiraminti ir viską daryti nuosekliai tiesiog neišeina. Tai va, man ši savaitė būtent tokia. Iš tikro jau greitai papasakosiu apie įdomius pokyčius savo profesiniame gyvenime, o kol kas, tenka kažkaip tai balansuoti dviem frontais ir o dievai, kaip tai sunku! Ypač, kai esi žmogus, mėgstantis viską  daryti šimtu procentu. Džiaugiuos, kad bent praeitą savaitę pavyko su Aliona pasidaryti keletą derinių nuotraukų, ir štai, turėdama laisvą pusvalandį tarp susitikimų, skubu pasidalinti su jumis. Pardon už tylą bloge – miegoti einu 22 val kartu su Gabrielium – baterija ilgiau nelaiko 🙂 Iki greito susigirdėjimo!

Linas toks nuotabus audinys karštuoju sezonu! Vienintelis minusas – o vaikyti, tenka susidraugauti su lygintuvu! Šią vasarą tiesiog įsimylėjau neutralius tonus ir natūralias medžiagas : derinti tarpusavyje tokius atspalvius itin lengva, rečiau ištinka „neturiu ką apsirengti“ krizė, o ir atsibosta tie patys turimi drabužiai daug rečiau. Džiaugiuosi, kad turėjau laiko šią savaitę blogeriškiems darbeliams – netrukus pamatysite daugiau vasariškų derinių, o tuo pačiu ir filmuoju vlogą, tai mini atostogas mieste laaabia užskaitau. Tubūt mane suprasit : vienokios atostogos būna, kai atostogauji su šeima ir vyksti kažkur, o visiškai jos kitokios būna, kai atostogauji tu viena, ir gali daryti absoliučiai ką nori! Labai rekomenduoju bent porą tokių dienų pasiimti, jeigu turite galimybę – pasaka! Tai kol kas gražaus jums savaitgalio, o aš einu ruošti užkandžių – koks gi šeštadienis be grill party? 🙂

Šią savaitę instagrame net kelis kartus užtikau tokią mintį, kad rengiuosi ne pagal tai, kur gyevnu, bet pagal tai kaip jaučiuosi ir kur norėčiau būti. Na ir sugalvojau vieną dieną išeiti pietų pertraukai į miestą va taip apsirengusi – ir jaučiausi, lyg eičiau ne Vilniaus gatve, bet kokiu Kretos senamiesčiu! Pinta skrybėlė, pintas krepšys, žaisminga skarelė and kaklo ir super patogi marškinių stiliaus suknelė iš Utenos trikotažo! Šį brandą žinojau jau mokyklos laikais, ir buvau net gi pamiršusi, bet dabar prisiminiau ir buvau maloniai nustebinta naujo, šviežio prekinio ženklo įvaizdžio. Nepretenzingas, greitai neatsibosiantis ir lengvai stilizuojamas rūbas, o dar puikios sudėties – ko daugiau gali norėti karštą vasaros dieną?:)

Turbūt ne kartą socialinėje medijoje pastarąjį mėnesį teko matyti įvairius postus su #0cukraus žyma.  Ir ne pas mane vieną. Norėjau šiandien papasakoti mano požiūrį į šį įššūkį ir apie tai, kaip sekėsi su mityba Kretoje, darbinės kelionės metu (turizme tai vadinama inforturais). Pirmiausia, koks gi tas nulis cukraus iššūkis? Tai reiškia, kad kažkuriam laikui visiškai atsisakai pridėtinio cukraus. Ką tai reiškia? O gi tai, kad tavo gyvenimas tampa nerealiai komplikuotas, ypač jeigu nesi pratęs valgyti namuose. Valgymas kavinėse tampa didžiausiu iššūkiu, nes kai pradedi klausinėti kur koks mėsos marinatas buvo, iš ko gaminamas padažas, ar buvo cukraus dėta ruošiant sushių ryžius? Galiausiai supranti, kad cukrus yra visur!

Mano meilė liemenėms turi jau labai ilgą stažą – tam tikru gyvenimu periodu šis drabužis atrodė pats tobuliausias kompanjonas – tiko prie visko, galėjai jų turėti įvairiausios stilistikos, o ir siluetą susiaurindavo neįtikėtinai. Nėra to blogo, ko nepataisytų prasegtas švarkas arba liemenė, kai per vidurį vistiek gali matyti kitus dėvimus drabužius. Nukreipia dėmesį nuo formų netobulumų, jeigu dar tai tamsios medžiagos liemenė – vizualiai lieknina. Pavydžiu toms, kurių rankos visiškai nejautrios šalčiui – turiu tokių pažįstamų. Jeigu mano rankos tokios būtų, be problemų jau dabar vietoj odinės striukės rinkčiausi kad ir lengvą palaidinę ir vilnos sudėtyje turinčią liemenę ant viršaus. Tokia tematika sau leidau pafantazuoti šiandien – pavasariškų derinių variantai, bet su kokybišku pašiltinimu vėsesniems rytams – liemenė iš NaturalYou.lt

O jūs ar nešiojate liemenes? Kokiu sezonu tai darote dažniausiai?

Greitai bus penki mėnesiai, kaip mano gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Na gerai, gal per daug dramatiškai pasakiau, gyvenimas ne taip ir pasikeitė, bet požiūris į daugelį dalykų ir pats mąstymas ką ir kaip darau tikrai labai pasikeitė. Jeigu mane sekate socialiniuose tinkluose, tikrai jau žinote – o ir vizualiniai pasikeitimai akivaizdūs – stengiuosi maitintis sveikai. Viskas prasidėjo nuo mitybos plano, kurį man sudarė trenerė ir youtuberė Inga Žuolytė. Tikslas tada buvo akivaizdus : negalėjau pakęsti savo vaizdo veidrodyje, nekenčiau to, kad nei vienas parduotuvėje patinkantis rūbas negulėjo ant manęs tinkamai, nekenčiau to, kad būdavo žiauriai sunku keltis, darbe dažnai jausdavausi apsnūdusi ir be energijos.

Ir vėl aš su savo baltomis kelnėmis – o gi dar prieš savaitę sakiau, kad baisiai sunkus derinys aš ir baltos kelnės…Va taip netikėtai man jos prilipo, kad noriu derinti ir nešioti jas su absoliučiai visomis turimomis palaidinėmis ir marškinėliais. Du kartus išėjau į žmones ir neišsipurvinau – kažkokie stebuklai dedasi:)

Mados infekcijos informaciją dar virškinu, ir šiaip, noriu, kad pradinis pyktis ir nusivylimas, bei kitos itin karštos emocijos nurimtų, ir galėčiau žmoniškai pakalbėti apie tai, ką mačiau, kas patiko, o kas nepatiko.