Derinys labai paprastas ir tuo pačiu smagus – toliau stengiuosi vadovautis taisykle kuo lengviau ir natūraliau. Stengiuosi ir spintą atnaujinti bei pildyti tokiais drabužiais, kurie tarpusavyje derintųsi lengvai ir be didelio galvos skausmo. Užtenka krūvos margų, keistų formų ir tarpusavyje nederančių nei stilistiškai nei spalviškai drabužių, kokius absoliučiai visada pirkdavau, o elementarių baltų marškinių, marškinėlių, juodų džinsų ir kelnių, kad viską būtų patogiau tarpusavyje „surišti” taip ir nebuvo… Matyt pagaliau ateina kitas supratimas, o ir kasdiene apranga vis labiau džiaugiuosi. Galėjau, aišku, susivokti truputį anksčiau, gal būčiau jau spėjusi sukaupti nemažai kokybiško basic garderobo, bet geriau vėliau nei niekada. Taigi pardon už mano susikūprinimą ir pasimetusią veido išraišką, bet lijo ant galvos gana smarkiai :))
Kaip gera yra turėti žmogų, kuris tave stumtų į priekį ir skatintų nesustoti. Kad ir kaip pompastiškai tai skambėtų, blogo reikalas toks žmogus yra Aliona. Aš esu nuotaikos žmogus – mane dažnai kankina klausimai kam to reikia, kam čia įdomu, tingiu kažką daryti, galbūt nereikia to ar ano, o ji visada mane skatina netinginiauti ir dirbti dirbti dirbti. Visada su ja fotografuojame derinius, ir nesvarbu koks oras – jeigu jau suplanuota, vadinasi bus nufotografuota. Tai štai jums vienos tokios fotosesijos rezultatas – nuotraukos lietuje. Skubu jomis pasidalinti kol dar derinys aktualus, kol dienos metu nuogomis kojomis dar įmanoma išlįsti į lauką (kūno spalvos pėdkelnių nemėgstu, tai geriau jau tada renkuosi kelnes, jeigu prie tam tikro sijono netinka nei juodos nei pilkos pėdkelnės).
Ir neturėtum sustoti! Ir labai smagu, kad vis dar galima išvysti Tavo įrašus!