Kaip man patinka tokios akimirkos kai atrodo guli, neturi jokių minčių, tiesiog mėgaujies tyla, ir staiga iškyla mintyse kažkoks vaizdinys, kurį tiesiog norisi kažkaip įamžinti: aprašyti, nutapyti, nupasakoti… Lyg svajonės, perkeltos į realų pasaulį kažkokiu būdu, galėtų priartinti jų išsipildymą..

O šį kartą man kilo toks jaukus vaizdinys.. Ar jums nebūna taip, kad įsivaizduotumėte idealią situaciją, kurioje norėtumėte atsidurtikažkokiu momentu, ir atrodo tą minutę tai gavęs nebegalėtum jaustis laimingesnis? Man taip būna:) Vienas draugas neseniai parašė kad po gero fizinio darbo, nieko nėra geriau kaip palysti po dušu, o tada tik šilta arbata ir rami muzika atsipalaidavimui.. Ir kaip tik paskaičiusi jo mintis, aš įsivaizdavau kas mane dabar nudžiugintų, ką norėčiau kada nors gyvenime pasiekti..
Įsivaizdavau tokią visą situaciją, kiekviena smulkmena yra svarbi ir džiuginanti.. Saulėtas ankstyvo rudens ketvirtadienis..Saulė jau greitai leisis, nes baigėsi darbo diena, bet dar leidžia pasidžiaugti nebe tokiais šiltais kaip vasaros, tačiau maloniais savo spinduliais.. Įsėdu į automobilį, ir nutariu važiuoti namo ilgesniu keliu, galėdama pasidžiaugti gražiu dangumi, parke nukritusiais gelsvais lapais, ramia muzika grotuve…grotų turbūt crazy, va būtent tokią nuotaiką norėčiau susikurti aplink save… važiuočiau ir visai nepykčiau ant kitų vairuotojų, manęs visai neerzintų susidaręs kilometrinis eismo kamštis, norėtųsi tik šypsotis.. Po malonios kelionės išlipčiau prie namų, butuko kokiam ramiam rajone.. Palūkėčiau dar minutėlę prie durų ir įkvėpčiau vėstančio rudeniško oro, pagalvočiau kad iš ryto jau reikėtų galbūt šilčiau apsirengti.. Užkilčiau į 10 aukštą, atrakinusi buto duris įeičiau, ir pirmas dalykas kurį padaryčiau, tai atidaryčiau plačiai langus ir balkoną, kad įleisti gryno oro, atitrauktos užuolaidos leistų pasigrožėti temstančiu dangumi, kuris būtų vietomis nusidažęs raudona ir oranžine spalvomis… Pasidaryčiau kavos, atsisėsčiau balkone, apsisiausčiau šiltu pleduku, ir stebėdama dangų, prisiminčiau kaip gera buvo kadaise jaunystėje lygiai taip pat vakarėjant sėdėti su puodeliu kavos lauke ir šiltai kalbėtis.. Žinočiau kad mano gyvenime nėra skubėjimo, kad mano gyvenime nėra nusivylimo, kad yra tik noras žengti į priekį ir mėgautis kiekviena smulkmena…
Gera įsivaizduoti, gera viltis, gera svajoti.. Pasvajokime kartu 🙂