Dar niekada nesijaučiau labiau psichologiškai išsekusi nei dabar. Neveikiu visiškai nieko, sėdžiu namuose, nebeinu į renginius jau senokai, įkvėpimo fotografuoti nėštukiškus derinius irgi nebeturiu (tiksliau ir ką apsirengti nebelabai – į ką sugebėčiau įlysti)…visą laiką tik laukiu. Tas kvailas įprotis įsikalti sau kažką į galvą be jokio pagrindo tikrai gerų dalykų nedaro. Įsivaizduokit, nėštumo viduryje […]
Dar niekada nesijaučiau labiau psichologiškai išsekusi nei dabar. Neveikiu visiškai nieko, sėdžiu namuose, nebeinu į renginius jau senokai, įkvėpimo fotografuoti nėštukiškus derinius irgi nebeturiu (tiksliau ir ką apsirengti nebelabai – į ką sugebėčiau įlysti)…visą laiką tik laukiu. Tas kvailas įprotis įsikalti sau kažką į galvą be jokio pagrindo tikrai gerų dalykų nedaro. Įsivaizduokit, nėštumo viduryje pradėjome su vyru šnekėti, jog kažkodėl mums atrodo, kad vaikelis gims anksčiau nei gydytojos paskaičiuota data.
Žinoma tuo įtikėjome ir vylėmės dar iki mano gimtadienio sulaukti šio mažo stebuklėlio. Na, gimtadienis jau praėjo, jau atėjo ir numatyta gimdymo termino data, o stebuklėlis niekur neskuba, ir nieko čia nepadarysi. Štai kodėl šis paskutinis mėnesis toks sekinantis, ir visiškai ne dėl fizinių dalykų kaip svoris, didelis pilvas, tinstančios kojos ar kažkas kito, o vien dėl to laukimo – taip nori, taip lauki, eini miegoti galvodama na gal jau šiąnakt, naktį miegasi sunkiai, nes vis prabundi su mintimi gal jau? ir ryto lauki kaip niekada smarkiai, kad ateis vėl nauja diena, kuri galbūt atneš naujienų (o juk galėčiau išsimiegoti į valias, paskui neturėsiu ilgai tokios prabangos!)..ir taip vėl ir vėl ir vėl, visą mėnesį.
Taigi dienomis skaitau, gulinėju, bandau tvarkytis namus, žiūriu visus serialus iš eilės, ir…naršau po internetines parduotuves. Aš tikrai esu shopoholikė, ir man patinka sudarinėti begalinius wishlistus, nors šiuo metu praktiškai nieko pirkti ir net negaliu, nes dėl sutinusių kojų neaišku kokio dydžio reikia, drabužių naujų nepirksiu kol neatsikratysiu visų priaugtų kilogramų (o jų daug, vajezau kaip daug, matyt ne vieną mėnesį girdėsite pasakojimus apie tai, kaip man sekasi juos mesti), aksesuarais irgi juk neužversiu visų namų. Kaip ten bebūtų, man smagu tais wishlistais dalintis su jumis, o ir matau, kad jie jus įkvepia savo pirkiniams.
Palieku jus su sąrašiuku, ko šiuo metu labai norėtųsi spintoje, o iš jūsų su malonumu lauksiu komentarų apie bet ką – minčių ir savų patirčių apie laukimą, apie nėštumą, apie aprangą ir pirkinius ar tiesiog, kaip gi jums sekasi leisti vasarą 🙂
Bučkis! !Nuorodos žemiau (jeigu nerodo – išjunkite adblock) :
Sveika, tikiuosi laukti jau nebereiks ilgai, tikrai tos paskutines savaites arba kelios savaites po "termino" gali labai prailgti. Aciu uz visus idomius blogo irasus ir linkiu dziaugtis motinyste!
aš ir vyrui sakiau, kad gims anksčiau nei numatyta, tačiau praėjo ir terminas, Santariškėse apsilankymo metu, net naują terminą nustatė 😀 tačiau ir tas praėjo, o galiausiai antrą kartą apsilankius Santariškėse, kai buvau visiškai nusiteikus, kad tikrai dar paleis namo, paguldė. O svajojau skaičiuoti sąrėmius sau ramiai namuose, neskubant, susikaupiant, ramiai, net pieškom nukeliaut iki gimdymo namų 😀 gavosi visai atvirkštinis variantas. beeet jau dvi savaites turim didžiausią džiaugsmą. lengvo gimdymo ir sveikatos mažyčiui!
Visi mes ko nors laukiame: gero oro, draugo skambučio, kasininkės šypsenos parduotuvėje… laukiame mylimojo (gyvenime ar tiesiog vakare, grįžtančio po darbo), bučinio ar(ir) lengvo flirto apraiškos. Laukiame, kol pildysis norai, sugalvoti pučiant gimimo dienos torto žvakutes ir, žinoma, patys šilčiausi artimųjų linkėjimai. Laukiame rytdienos, nes tikime. Ir kiekvienas žinome, kad "rytas už vakarą protingesnis" arba "kad ir po juodžiausios nakties išaušta rytas"… Ir tas laukimas, kartais gal kiek varginantis, labai gyvenimiškas. Visiems iki skausmo pažįstamas Pakeleivis savame greitkelyje, o gal kaimo vieškelyje. …už tai, kaip smagu SULAUKTI! To gero gero jausmo ir linkiu Tau 😉
Labai pažįstamas jausmas. Prieš 3,5 mėn.mano ponulį iškrapštė tik vaistų, skatinamųjų, pagalba. Užsisipyręs buvo. Prie visos puokštės laukimo prisidėjo ir aplinkinių "ar jau", tarsi nuo manęs būtų kas priklausę. Bet ko tik neištveri, ir ta pabaiga tikrai ateina. O tada jau negali atsistebėt, koks gražus tas naujas planetos augalas, ir kaip jis ten pas tave pilve išaugo – neatsistebiu iki šiol. Beje, tu drabužiais vaduojies, o aš tarp savo nuotraukų kuičiaus, nes laikas buvo tarsi sustojęs https://www.facebook.com/odejuostai Viskas bus puiku, o sėkmės linku jau po visko, ypač, jei planuoji pati maitint – va ten, pradžioj, tai tikras darbas su viršvalandžiais. Laikykis!
Kaip puikiai suprantu tą laukimo jausmą 🙂 Nors mūsų mažiuko gimimo terminas birželio 26 d., tačiau kadangi esu pati gimusi mėnesiu anksčiau, buvau nusiteikusi, kad ir mano žvirblis gims anksčiau. Tačiau iki dabar dar laukiam ir kiekvieną rytą, dieną ar vakarą vis galvoju, kad gal jau šiandien, šiąnakt ar bent rytoj ryte… Ramiai nesimiega dėl laukimo, taip pat negali nieko labai planuotis, nes vis tikiesi, kad jau reiks važiuoti 🙂 Vinintelis prasiblaškymas – skaityti knygas, jos greitai skaitosi ir taip laikas greičiau praeina 🙂 Linkiu lengvo likusio laukimo ir ramių naktų sulaukus!
Man padėjo aštrus maistas ir intensyvus pasivaikščiojimas paskutinėmis dienomis . Suprantu tą laukimą , o jei yra aplinkinių, kurie vos ne kasdien klausinėja "ar jau?" tai norisi kai ką ir į sieną įmuryti 🙂 Sėkmės , mažai liko iki susitikimo 🙂
Rasiau, bet komentaras dingo. Negalvok kada kada, o kuo daugiau suplanuok reikalu kitai dienai:) pmatysi.. Ir vaiksciok, kiek gali.. Bent ratuka, kelis aplink nama! O del kg, nebijok, zindyk ir sukusi per 6 men!
Linkiu, kad viskas baigtūsi laimingai, liko nedaug, o poto džiaugsitės kiekviena diena! Aš iš vakaro atvažiavau pas draugus už 100km su šampanu Žolinių švęst, o iš ryto išvariau jau gimdyt;) Jei nesunku, norėjau iš kitos operos paklausti, jau seniai ieškau tokių žiedų, kaip nuotraukoj, kur jūs juos pirkote, jei ne paslaptis. Dėkui. Būkite visi sveiki!
Tas laukimas tikrai varginantis. Ir pajudėti jau tikrai sunku. Atrodo riedi kaip kulverstukas koks. O viską susiruošti, sustyguoti norisi. Lizdo sukimo sindromas taip pat labai aktyvus, norisi visko ir daug, tačiau jėgų tam trūksta. Pradėjau pirkti internetu, nes po parduotuves vaikščioti lyg tiksinčiai bombai nebesmagu. Atnaujinau patalynę net savo miegamajame, ne tik mažiukui pripirkau iki mokyklos turbūt 🙂
Sveika, tikiuosi laukti jau nebereiks ilgai, tikrai tos paskutines savaites arba kelios savaites po "termino" gali labai prailgti. Aciu uz visus idomius blogo irasus ir linkiu dziaugtis motinyste!
aš ir vyrui sakiau, kad gims anksčiau nei numatyta, tačiau praėjo ir terminas, Santariškėse apsilankymo metu, net naują terminą nustatė 😀 tačiau ir tas praėjo, o galiausiai antrą kartą apsilankius Santariškėse, kai buvau visiškai nusiteikus, kad tikrai dar paleis namo, paguldė.
O svajojau skaičiuoti sąrėmius sau ramiai namuose, neskubant, susikaupiant, ramiai, net pieškom nukeliaut iki gimdymo namų 😀 gavosi visai atvirkštinis variantas. beeet jau dvi savaites turim didžiausią džiaugsmą.
lengvo gimdymo ir sveikatos mažyčiui!
Visi mes ko nors laukiame: gero oro, draugo skambučio, kasininkės šypsenos parduotuvėje… laukiame mylimojo (gyvenime ar tiesiog vakare, grįžtančio po darbo), bučinio ar(ir) lengvo flirto apraiškos. Laukiame, kol pildysis norai, sugalvoti pučiant gimimo dienos torto žvakutes ir, žinoma, patys šilčiausi artimųjų linkėjimai. Laukiame rytdienos, nes tikime. Ir kiekvienas žinome, kad "rytas už vakarą protingesnis" arba "kad ir po juodžiausios nakties išaušta rytas"… Ir tas laukimas, kartais gal kiek varginantis, labai gyvenimiškas. Visiems iki skausmo pažįstamas Pakeleivis savame greitkelyje, o gal kaimo vieškelyje.
…už tai, kaip smagu SULAUKTI! To gero gero jausmo ir linkiu Tau 😉
Labai pažįstamas jausmas. Prieš 3,5 mėn.mano ponulį iškrapštė tik vaistų, skatinamųjų, pagalba. Užsisipyręs buvo. Prie visos puokštės laukimo prisidėjo ir aplinkinių "ar jau", tarsi nuo manęs būtų kas priklausę. Bet ko tik neištveri, ir ta pabaiga tikrai ateina. O tada jau negali atsistebėt, koks gražus tas naujas planetos augalas, ir kaip jis ten pas tave pilve išaugo – neatsistebiu iki šiol. Beje, tu drabužiais vaduojies, o aš tarp savo nuotraukų kuičiaus, nes laikas buvo tarsi sustojęs https://www.facebook.com/odejuostai
Viskas bus puiku, o sėkmės linku jau po visko, ypač, jei planuoji pati maitint – va ten, pradžioj, tai tikras darbas su viršvalandžiais. Laikykis!
Kaip puikiai suprantu tą laukimo jausmą 🙂 Nors mūsų mažiuko gimimo terminas birželio 26 d., tačiau kadangi esu pati gimusi mėnesiu anksčiau, buvau nusiteikusi, kad ir mano žvirblis gims anksčiau. Tačiau iki dabar dar laukiam ir kiekvieną rytą, dieną ar vakarą vis galvoju, kad gal jau šiandien, šiąnakt ar bent rytoj ryte… Ramiai nesimiega dėl laukimo, taip pat negali nieko labai planuotis, nes vis tikiesi, kad jau reiks važiuoti 🙂 Vinintelis prasiblaškymas – skaityti knygas, jos greitai skaitosi ir taip laikas greičiau praeina 🙂 Linkiu lengvo likusio laukimo ir ramių naktų sulaukus!
Man padėjo aštrus maistas ir intensyvus pasivaikščiojimas paskutinėmis dienomis . Suprantu tą laukimą , o jei yra aplinkinių, kurie vos ne kasdien klausinėja "ar jau?" tai norisi kai ką ir į sieną įmuryti 🙂
Sėkmės , mažai liko iki susitikimo 🙂
Merginos, kad jus zinotumet, kaip gera skaityti tokius komentarus ir kad ne man vienai taip ! <3
Rasiau, bet komentaras dingo. Negalvok kada kada, o kuo daugiau suplanuok reikalu kitai dienai:) pmatysi.. Ir vaiksciok, kiek gali.. Bent ratuka, kelis aplink nama! O del kg, nebijok, zindyk ir sukusi per 6 men!
Linkiu, kad viskas baigtūsi laimingai, liko nedaug, o poto džiaugsitės kiekviena diena! Aš iš vakaro atvažiavau pas draugus už 100km su šampanu Žolinių švęst, o iš ryto išvariau jau gimdyt;) Jei nesunku, norėjau iš kitos operos paklausti, jau seniai ieškau tokių žiedų, kaip nuotraukoj, kur jūs juos pirkote, jei ne paslaptis. Dėkui. Būkite visi sveiki!
Gintare, gerai kad priminei šampaną, reikės gal taurele pasimėgauti 😀
Žiedų tokių galima rasti čia :
http://bit.ly/1Fymedt
http://bit.ly/1IbJTXu
http://bit.ly/1N4aXHr
http://bit.ly/1e1d2IC
Tas laukimas tikrai varginantis. Ir pajudėti jau tikrai sunku. Atrodo riedi kaip kulverstukas koks. O viską susiruošti, sustyguoti norisi. Lizdo sukimo sindromas taip pat labai aktyvus, norisi visko ir daug, tačiau jėgų tam trūksta. Pradėjau pirkti internetu, nes po parduotuves vaikščioti lyg tiksinčiai bombai nebesmagu. Atnaujinau patalynę net savo miegamajame, ne tik mažiukui pripirkau iki mokyklos turbūt 🙂