Tvarkiausi ir dėliojausi senų mados žurnalų krūvą, kuri vis auga, ir mažinti jos nesinori. Lietuviškieji L’Officiel viena šneka, o štai įvairių šalių Vogue – visai kita. Ir kai pagalvoji, kodėl juos perkam, vis vartom prie kavos puodelio, ir paskui kraunam į begalinį bokštą?
Manau, kad viskas anksčiau ar vėliau atsiremia į tai, kad šio amžiaus karta minta estetika ir gražiu vizualu. Kad ir tie patys Vogue žurnalai – velnias žino kiek puslapių su reklaminėmis įvairių prekinių ženklų kampanijomis turi praversti, kol pagaliau rasi vieną ar kitą straipsnį. Bet ant šių reklamų pykti negali, nes kai kurios jų tokios gražios, ir palieka daug gilesnį įspūdį nei galėtum pagalvoti. Praversti jų greitai nesinori, taip kaip perjungti tv kanalą pasirodžius reklamai.
Taigi, kodėl kaupti ir neišmesti? Vienaip ar kitaip akį džiuginančių dalykų išmesti nesinori.
Dėl šios priežasties, nusprendžiau dar trumpai atsigręžti į praėjusius metus ir prisiminti man didžiausią įspūdį palikusias mados reklamines kampanijas. O dažniausiai mano akį patraukia šiek tiek siurrealistinės, labai grafiškos ar kuriančios išskirtinę nuotaiką, jausmą.
O kokios reklaminės kampanijos patraukia jūsų akį?
Tarp kita ko, tie straipsniai vogue, prie kuriu prisikapstai pravertus milijona reklamu yra ta pati, tik daug brangesnė ir efektyvesnė reklama 🙂
Aš kaupiu su mintim, kad po 20 metų tvarkysiu rūsį, rasiu ir su nostalgija juoksiuosi iš senų laikų madų
Toma, jeigu taip galvot racionaliai, tai visi leidiniai iki vieno daugiau ar mažiau reklama, ir blogai reklama, ir viskas aplink mus yra reklama 🙂
Aš turiu omeny ne "taip galvojimą", o reklamą tiesiogine to žodžio prasme. Paminėjimai straipsniuose irgi perkami, žinoma, ne visi.. 🙂