Aš seniai galvojau, kodėl tie darbai taip sunkiai kartais darosi ir kodėl valandos naršant internete po mėgstamus blogus tiesiog ištirpsta. Kažkas gyvena iš tikrųjų, o kažkas tik vartoja akimirkos pasitenkinimo narkotiką.
Taip taip, įvykdę tai, kas trumpam ir ne iš tikrųjų patenkina mūsų poreikius, atitolinam realų poreikių tenkinimą : juk svajojam nusipirkti kažką naujo ir gražaus, svajojam apie keliones, apie gražią figūrą, apie nuostabų nuosavą būstą, o vietoj to, kad dirbtume ir taupytume naujiems daiktams, būstams, kelionėms, vietoj valandos prakaito sporto salėje mes greitai viso ko dozę gauname internete. Kvapą gniaužiančios nuotraukos iš įvairiausių kelionių, mados fotosesijos, elektroninės parduotuvės ir lookbook’ai..tai yra akimirkos pasitenkinimas.
Paskaičiusi ši straipsnį Lino Matulio tinklarašty išsigandau. Ar tai, ką darau kas dieną yra tik įkvėpimo ieškojimas ar progresuojanti liga? Nuo šiol stengsiuos save stebėt ir stengtis kad naršymas internete neužimtų mano didžiausios dienos, tikrojo gyvenimo, dalies 🙂 Labai rekomenduoju paskaityti visą visą straipsnį. Ką manote? Ar atrodo lyg ten rašytų būtent apie jus?
Oii, esi visiškai teisi. Vien tam, kad nereikėtų kurti savo gyvenimo, bandom žiūrėti į kitų.. Žinok jau seniai pastebėjau, kad visiem stipriau ar silpniau, bet vystosi nemaža priklausomybė kompiuteriui :/
Aha, man jau irgi baisoka darosi apie tai pagalvojus… pati pastebėjau, kad tikrai per daug jau laiko praleidžiu internete, vietoj to, kad kurčiau pati savo tokį gyvenimą, kokį matau tose gražiose nuotraukose. stengiuosi ir aš kontroliuoti visą šitą reikalą, tikiuosi kaip nors pagerinti situaciją…
Aš tai matau 😀 Todėl džiugu, kad kompiuteri darosi priešu, bent Man 😀
Sandrut, tau reikia naikint šią priklausomybę!!!!!
Puikus straipsnis, dėkui už nuorodą į teisingą blogą:)