Jeigu kažkada ir rašiausi „Naujų metų rezoliucijas“, tai tik dėl to, kad buvo madinga, kad visi taip darė, o galiausiai visi užrašyti pažadai taip ir likdavo pažadais. Šiais metais nusprendžiau nieko sau nežadėti ir iš savęs nereikalauti tiek, kiek nesugebėsiu padaryti. Taip, kai išsikeli sau tikslus, šiek tiek didesnius nei galimybės, tai padeda tobulėti. Bet iš kitos pusės, galiausiai tai pradeda varginti. Ypač kai nepasiseka įgyvendinti visko 100%, o net gi ir 40%padaryti tampa sudėtinga – jauti, kaip pradedi gyventi vien nusivylimo nuotaikomis. Todėl vienintelis dalykas, kurį nusprendžiau šiais metais daryti kitaip – nustoti save spausti daryti daugiau. Šiais metais planuosiu atsargiai ir nedaug, darysiu viską mažais žingsneliais ir stengsiuosi džiaugtis kiekvienu,net mažiausiu nuveiktu darbeliu. Nesu jokia super moteris ir reikia nustoti siekti to nepasiekiamo. Laimingiausia jaučiuosi tada, kai pavyksta atsipalaiduoti ir atsiduoti tai paprastai akimirkai, nesvarbu ką daryčiau.

 

Šiandien labai džiaugiuosi prisėdusi parašyti čia, kad galiu jums palinkėti gražiausių ateinančių metų ir tiesiog įkvėpti džiaugtis – viskuo ir visada. Viskas, ką esate nuveikę per šiuos metus yra labai sveikintina, o jeigu atrodo, kad nuveikėte per mažai – vykite tas mintis į šalį. Nuveikėte tiek, kiek galėjote ir kiek reikėjo – svarbiausia, kad esate čia ir kad esate sveiki, o visa kita ateis tada, kai bus laikas. Bučkis!