Vakar turėjom darbe visai įdomią diskusiją : ar gerai kai tavo darbas yra tavo gyvenimas. Nuomonės išsiskyrė. Aš manau, jog be darbo vistiek gyventi negali, kiekvienam žmogui reikia juk pajamų, kad galėtų gyventi.
Sakoma, jog darbas yra gyvenimas, kai tu tiesiog nebegali išskirti, kada tu dirbi, o kada tu nedirbi. Jeigu tavo hobis tampa tavo darbu ir pragyvenimo šaltiniu, ne gi tai gali būti blogai? Juk nėra taip kad jau vien pats žodis darbas būtinai reiškia kažką, kas tiesiog atima iš tavęs gražiausius gyvenimo metus nesuteikdamas malonumo. Pakeitusi jau kelias darbo vietas galiu drąsiai teigti, jog geriau uždirbti šiek tiek mažiau, bet nesijausti jog esi kankinys, uždaromas kiekvieną dieną po 8 valandas ar daugiau. 
Čia turbūt bus ir mano patarimas tik šiais metais stojantiems abiturientams : nustokite ginti į šąlį svajones ir rinktis tik tariamai “ perspektyvesnes specialybes“ . Jeigu tikrai kažkam jauti aitrą, tu dirbsi daug, tau tai teiks malonumą, ir anksčiau ar vėliau tu gyvensi gerai ir pasieksi daug. Niekas neateina lengvai, net jei pasirenki populiarią ir „perspektyvią“ profesinę kryptį. Ne tariamos perspektyvos, o tik darbas darbas ir dar kartą darbas atneša rezultatų.

Skirt – Asos.com | blouse – Zara | Sunnies – Asos.com | bag – oasap.com

Gražaus savaitgalio! 🙂