Ypač įsiminė viena mintis – ar gi reikalingas ypatingas stiliaus pajautimas turint pilną walk-in drabužinę dizainerių rūbų, ateiti išsirinkti porą džinsų ir bliuskutę, ir atrodyti nepriekaištingai? Ir šneka čia ne Lietuviškas pavydas. Na taip, pavydžiu galimybės įsigyti ar gauti dizainerių rūbų, pavydžiu išskirtinio dėmesio ir kelionių po visą pasaulį, kai paprastos merginos tiesiog mylinčios madą tampa aukštosios mados dizainerių divomis ir mūzomis. Bet nemanau, kad pasiekus tokį lygį galima šnekėti apie newcommer of the year ar best personal style blog titulus. Mažiausiai tokiose nominacijose tikiesi pamatyti Olivia Palermo (dabar tiksliai nepamenu kurioje būtent kategirijoje ji buvo nominuota), kuri jau senų seniausiai yra žvaigždė ir daugeliui stiliaus ikona.

O labiausiai mane pastaruoju metu liūdina Chiara iš The Blonde Salad. Kažkada buvau prisėdusi ir žiūrinėjau savo mylimiausios Andy iš Stylescrapbook ir Chiaros blogus nuo pat pradžių kai jos pradėjo rašyti. Išvadą padariau tokią, kad tik Andy iš judviejų sugebėjo išlaikyti savitą stilių ir nepaversti savo blogo į didžiulį komercinį puslapį, ką, mano manymu, deja padarė Chiara. Andy liko ištikima savo DIY projektams, savo vintage rūbų paieškoms, ji puikiai derina jau turimus, savo įsigytus rūbūs bei aksesuarus su gaunamomis dizainerių dovanėlėmis. Toks vaizdas, kad pastaruoju metu Chiara yra nuo galvos iki kojų aprengta dizainerių dovanomis, ir pastaruoju metu pasidarė tokia nuspėjama ir net gi nuobodi. Kiekvieną kartą pamačiusi, jog yra naujas blogo įrašas nueinu apsidaryti – „o gal vis gi parodys ką naujo?“ ir vėl laukia nusivylimas.

Kažkur juk turi būti ta riba, kad neprarasti savęs?Kaip netapti vaikščiojančia reklamine iškaba, įtinkančia masėms? Ką manote jūs?