Kalėdos ir visas gruodžio mėnesis tikrai stebuklų metas. Vestuves atšventėm jau prieš daugiau nei tris metus, fotografijas tada gavome tikrai labai greitai, pasigaminome keletą nuotraukų rėmeliams, ir sakėm pasidarysim fotoknygą. Tai štai, vestuvių foto knyga mano rankose, tik šiek tiek vėliau, nei planavau. Iš tikro nežinau kodėl taip vis nerasdavau laiko ją užsakyti – turbūt galvojau kad maketuoti ten viską ir dėlioti labai sudėtinga, kad reikės praleisti daug valandų bandant viską ištobulinti ir kad tiesiog, bus labai brangu. Nei brangu nei juo labiau sudėtingas procesas tikrai nėra.

Daug kas daro vlogmas / blogmas, o aš šiais metais savęs nespausiu to daryti, nes tiesiog neturėsiu laiko padaryti to kokybiški ar tiesiog daryti visai (pernai visą adventą rašiau kas dieną, ir iš senų įrašų galite pasisemti idėjų, jas pamatysite įrašo apačioje). Kiek turėsiu laiko,jėgų, idėjų, ar kaip pavyks pasipuošti namus pačiai, tikrai stengsiuosi jums tai parodyti. O koks gi adventas be Daniel Wellington nuolaidų ir gražių dovanų? Aš šį kartą pasinaudojau galimybe gauti nuostabiai supakuotą komplektą (jau vien įpakavimas kiek dėmesio susilaukė biure, kai kurjeris tik pristatė siuntinį), ir užsakiau didesnio ciferblato laikroduka, su dvejomis spalvotomis apyrankėmis. Kadangi jos taip lengvai keičiasi, todėl iš karto nusprendžiau, kad laikrodžiu galėsiu dalintis su vyru : rožinė apyrankė, mėlyna – vyrui. Dar vienas pavyzdys, kaip galima surasti dovaną vyrui bet tuo pačiu ir turėti galimybę pasinaudoti ja pačiai :)) Kaip visada – 15% nuolaidos kodas viskam danielwellington.com puslapyje – „UBARTIENE“, o rinkinuką galima susikurti čia.

Ką tik apturėjau tobulą akimirką, papasakosiu ir jums, tik pažadėkit nesijuokti..ką tik į savo insta stories paskelbiau kaip be skubėjimo ir streso, skrudinu duoną keptuvėje ( dar skaniau nei tosteryje – nors ano ir neturiu), kaip maišau tobulai prinokusį avokadą su smulkintu pomidoru, sėklytėmis, ir kokį neįtikėtinai skanų avokado sumuštinį pasidarau. Pasakysit na ir kas? Juk čia standartinis eilinės blogerės (ką čia blogerės, visi mėgsta postinti maistą į instagrmą) momentas. Bet tai, kas galbūt jau buvo pradėję kažkada erzinti (visada viską fotografuoti ir filmuoti), dabar taip išsiilgta, kad jūs net neįsivaizduojate! Pastaruoju metu, džiaugiausi, jeigu pavykdavo bent kažką įsimesti į burną, ką jau čia šnekėti apie avokado sumuštinį, juolab apie galimybę kažką paskelbti socialiniuose tinkluose. Kaip bebūtų keista, džiaugiuosi atėjusiu gruodžiu ir stipriau nei bet kada anksčiau laukiu švenčių.

Išprotėjęs lapkritis! Kitaip ir nepavadinsi! Kad jūs žinotumėt, kokį alkį jaučiu kūrybai, gražiems daiktams ir žinoma, blogui. Apleidau šį hobį visiškai (nors gali gal ir kitaip pasirodyti, karts nuo karto kažką parašau, ar paskelbiu soc.tinkluose) – tiek kiek galiu įdėti darbo ir laiko pastaruoju metu mane labai liūdina. Darbas „suvalgo“ dienas ir vakarus, o dar ir Gabrielius nenustoja sirgti (šiandien pradėjom antrą kartą gerti antibijotikus per pastarąsias dvi savaites, tai įsivaizduojat situaciją), kaip pragyventi šį siaubingą mėnesį?? Štai bent šiandien, vaikui miegant leidau sau paskrolinti, pavarvinti seilę, padėlioti derinių ir net gi įsigyti kai ką sau. Labai noriu pasidalinti ir su jumis, ir ne bet kada, o šiandien, nes šiandien – BLACK FRIDAY su devyniomis galybėmis išpardavimų!

Internetu perku tikrai daug. Yra žmonių, kurie nemėgsta pirkti internetu, nes negali pačiupinėti medžiagų, negali pajusti formų ir negali būti šimtu procentų tikri, kad tai, ką perka tikrai tiks ir neteks grąžinti. Kita priežastis – nepasitikėjimas el.parduotuvėmis, per mažai informacijos apie grąžinimo sąlygas ir panašiai. O aš atvirkščiai – jeigu galiu kažką įsigyti internetu, būtent tai ir padarysiu. Man smagu, kai gali geriant kavą „skrolinti“ per el.parduotuvės katalogus, dėlioti derinius ir tuo pačiu padaryti mini palyginimą, kur kiek panašios išvaizdos drabužiai kainuoja. Tas faktas, kad daiktas gali nebūtinai man tikti man visai netrukdo, sakyčiau atvirkščiai – yra toks mini jauduliukas pakuojant kiekvieną siuntinį ir einant matuotis -Tiks?Netiks? Ar atrodys taip kaip įsivaizdavau?..ir tai man patinka. O jeigu netinka – oh well, perku ten kur gaunu nemokamą grąžinimą (asos pvz 🙂 ).

Labukas! Atrodo, lyg nerašiau blogo kokį pusmetį – tiek visko įvyko : ir išvykų, ir projektų ir renginių ir darbų namuose. Spėjau pabūti keturias dienas Turkijoje (su bendradarbiais), ir dar savaitei po grįžimo nepraėjus, jau atrodo, kad ten net nebuvau visai (arba buvau prieš gerus pusę metų). Mano kambariokės Aistės dėka padarėme gražių nuotraukų savo vilos terasoje (jos dėka sakau dėl to, kad ji mane vis spaudė : „Sandra, tu juk privalai pasidaryti nuotraukų blogui!“, o aš tokį relaksavimo režimą įjungusi buvau, kad tyingėjau net fotografuotis), ir pagalvojau kaip čia galėčiau tomis nuotraukomis pasidalinti, bet tuo pačiu ir papasakoti jums kažką naudingo. Taigi sumaniau pasidalinti savo dviejų+ metų patirtimi turizme (dirbu su ITAKA kelionėmis per Varšuvą (arba kitų Lenkijos miestų) – jeigu čia dar kažkas to nežinojo :)) ) ir papasakoti, kur gi galima pakeliauti ir pagaudyti šilumos, kai pas mus jau tikrai spaudžia šaltukas (rugsėjį galima keliauti bet kur ir bus geras oras, spalio antra pusė ir lapkritis ar gruodis – kitas reikalas) – aišku apie tolimąsias egzotines kryptis net nekalbėsiu, noriu pakalbėti apie pigesnes ir artimesnes kelionių kryptis.

Labas rytas! Žinot tą jausmą, kai esi įsitikinęs, kad kažkoks darbas yra padarytas „avansu“ ir taip faina, nes nuoširdžiai tiki, kad va jau vienu darbu mažiau ir staiga pasirodo, kad, pvz, kažkokiu būdų neišsaugojai teksto! Va ir tada atrodo, kad niekada neprisiruoši parašyti vėl to paties. Man taip buvo su šio įrašo tekstu 🙂 Buvau parašiusi netrumpą tekstuką apie rengimąsi juodai-baltai, apie įkvėpimus, linijas, formas, tekstūras, atsidarau juodraštinį variantą, o ten tekstas – tiū tiū! Nežinia kur, ir taip susierzinau, kad sakiau ne, neberašysiu to paties dar kartą, nebenoriu ir nebeturiu minčių. Taigi štai,  įrašas bus toks, kad tiesiog paliksiu jus su savo juodai baltu deriniu. Šios spalvų kombinacijos nemėgstu – puikiai žinote kad spalvas gyvenime tikrai naudoju, o čia kai pasako, kad reikia juoda balta apsirengti, kažkaip paima nervas (jooo žiūriu tikrai nervinga pasidariau, ech ką tas pms su mumis, moterys, daro:)…). Tai vat šioje situacijoje pasiėmiau Gedo marškinius, nes norėjau kad netvarkingai išlystų iš po megztinio. Na ir visa kita paskui jau matot. Ką jūs galvojat apie tokį derinį?:)

O dievai! Pirmas toks sekmadienis po ilgo laiko, kai norisi kuo daugiau nuveikti! Taip, ir pyragą kepsiu (manęs vis bendradarbiai klausia kada gi aš spėju tuos pyragus daryti)- juk ryt boso diena,o jis valgo tik mano pyragą ir daugiau jokio kito 🙂 Noriu dar apsitvarkyti namus, suredaguoti vlogą, paruošti kelis įrašus į priekį, nuvažiuoti į ikea, pakabinti tris lentynas, jas sustilizuoti (oj patikėkit kiek detalių jau esu prikaupusi iš seniau, tai lentynos tuščios tikrai nebus) ir dar visai fainai būtų pradėti planuoti derinius, kuriuos pasiimsiu į Turkijąąąąą jau ateinančiąsavaitę! Ech, matyt saulė už lango, po šitos baisios lietingos savaitės, kaip tikra atgaiva ir įkvėpimas.

Šią savaitę mano darbotvarkėje vienintelis projektas – Gabrielius. Taip, jau turbūt nujaučiate kur link aš suku – bakterinis susirgimas, antibijotikai, savaitė namie, ir pagalbininkas ponas biuletenis slaugai. Į parduotuvę apsipirkti važiuoju labai vėlai, kai vyras grįžta po visų darbų (vakar buvau maximoje kuri dirba iki 23 val, kažkoks kaifas apsipirkinėti prieš uždarymą kai parduotuvė pustuštė), o dienomis tiesiog ramiai sau tvarkausi, piešiame kamuolius, važinėjame mašinytėmis, o užmigdžiusi prisėdu kavos, redaguoti nuotraukų blogui ir štai rašyti jums. Tik vat emeilus kažkaip atsakinėti sunku prisiversti – čia toks jau darbinis reikalas, nesvarbu, kad tai gal būt potencialūs projektai blogui – aš dabar chill režime. Jau jaučiu kad Gabrieliui baigiu atsibosti, tai manau rytoj susitvarkyti su juo bus labai sudėtinga, ir tada kartosis paskutinio biuletenio istorija :))

Kurmanoraktai.lt..dažnas žmogus, pirmą kartą išgirdęs mano blogo pavadinimą iš pradžių sutrinka, o paskui sutinka, kad kadaie mano draugė man pasiūlė genalialų pavadinimą, kuris ir tiesiogine prasme yra aktualus ir žaismingas, bet tuo pačiu ir netiesiogiai simbolizuoja asmeninius ieškojimus asmeniniame gyvenime, grožio ir mados pasaulyje. Ieškau savęs taip jau daugiau nei 8 metus, renku ištikimų sekėjų būrį, su kuriais taip gera viskuo dalintis, ir tuo pačiu pasiekiu vis kažko naujo ir džiuginančio. Vienas iš tokių jaudinančių pasiekimų – mano blogo vardas ant pasauliniu lygiu populiaraus prekinio ženklo dėžutės. Šį kartą pristatau L’Occitane ir blogerių rudens dėžutę! Apie jos turinį trumpai papasakosiu, parodysiu, ir tuo pačiu paskelbsiu konkursą ir tokią dėžutę padovanosiu ir kažkam iš jūsų 🙂

Kaip ilgai ruošiausi padaryti  šį įrašą ir papasakoti apie plaukų priežiūros priemones, kurias šimtu procentų galiu rekomenduoti, ir net gi galėčiau pasakyti,kad tiesiog PRIVALOTE jas išmėginti! Apie gerus, neblogus, pusėtinus ar nuviliančius produktus jau esu dariusi daugybę apžvalgų,bet šį kartą surinkau į krūvą gaminius, kuriuos vis pabaigiu ir perku vėl, su kuriais lyginu kiekvieną naują testavimui gautą produktą ir kurių poveikiu esu daugiau nei patenkinta. Taigi – pradedam!

Pirmiausia noriu trumpai priminti, kokie gi tie mano plaukai – galbūt rasite panašumų saviesiems ir mano rekomendacijos pasidarys  dar aktualesnės. Mano plaukai dažyti, ploni ir ilgi, šaknys linkusios greitai susiriebaluoti, o plaukas per ilgi linkęs trūkinėti, šiauštis,veltis, bet pats plaukas ir be tiesinimo būna tiesus (bet jokio formavimo ir nelaiko). Mano neprofesionaliu požiūriu – visiška betvarkė, todėl priemonių joms reikia visokių ir net gi labai skirtingų.

 

Kažkaip pripratau, kad nosį į blogo redagavimo skiltį įkišu gana retai. Žinoma, buvo žiauriai faina, kai turėjau daugiau laiko, kai būdavau namie, Gabrielius miegodavo du kartus per dieną, o aš net gi blogo rašymo grafiką buvau įvaldžiusi. Dabar kažkaip atrodo nors ir intensyvi diena darbe, grįžti namo su entuziazmu ir ta pačia inercija, puoli gaminti vakarienę, tada dar sumąstai išlėkti į lauką su vaiku, tada dar sugalvoji kad reikia pasidaryti naminės granolos (nes gi taip skanu tokius pusryčius darbe valgyti), tada dar pamatai kad varškės kremo kilogramas artėja prie galiojimo pabaigos, ir galiausiai sutepliojusi kalną puodų ir įdėjusi pyragą stingti į šaldytuvą supranti, kad tos jėgos ir entuziazmas ‘po visko parašyti blogo postą’, staiga išgaravo nebespėjus sudėti indų į indaplovę 🙂 Ir taip praktiškai kas dieną.