Internetu perku tikrai daug. Yra žmonių, kurie nemėgsta pirkti internetu, nes negali pačiupinėti medžiagų, negali pajusti formų ir negali būti šimtu procentų tikri, kad tai, ką perka tikrai tiks ir neteks grąžinti. Kita priežastis – nepasitikėjimas el.parduotuvėmis, per mažai informacijos apie grąžinimo sąlygas ir panašiai. O aš atvirkščiai – jeigu galiu kažką įsigyti internetu, būtent tai ir padarysiu. Man smagu, kai gali geriant kavą „skrolinti“ per el.parduotuvės katalogus, dėlioti derinius ir tuo pačiu padaryti mini palyginimą, kur kiek panašios išvaizdos drabužiai kainuoja. Tas faktas, kad daiktas gali nebūtinai man tikti man visai netrukdo, sakyčiau atvirkščiai – yra toks mini jauduliukas pakuojant kiekvieną siuntinį ir einant matuotis -Tiks?Netiks? Ar atrodys taip kaip įsivaizdavau?..ir tai man patinka. O jeigu netinka – oh well, perku ten kur gaunu nemokamą grąžinimą (asos pvz 🙂 ).

Labukas! Atrodo, lyg nerašiau blogo kokį pusmetį – tiek visko įvyko : ir išvykų, ir projektų ir renginių ir darbų namuose. Spėjau pabūti keturias dienas Turkijoje (su bendradarbiais), ir dar savaitei po grįžimo nepraėjus, jau atrodo, kad ten net nebuvau visai (arba buvau prieš gerus pusę metų). Mano kambariokės Aistės dėka padarėme gražių nuotraukų savo vilos terasoje (jos dėka sakau dėl to, kad ji mane vis spaudė : „Sandra, tu juk privalai pasidaryti nuotraukų blogui!“, o aš tokį relaksavimo režimą įjungusi buvau, kad tyingėjau net fotografuotis), ir pagalvojau kaip čia galėčiau tomis nuotraukomis pasidalinti, bet tuo pačiu ir papasakoti jums kažką naudingo. Taigi sumaniau pasidalinti savo dviejų+ metų patirtimi turizme (dirbu su ITAKA kelionėmis per Varšuvą (arba kitų Lenkijos miestų) – jeigu čia dar kažkas to nežinojo :)) ) ir papasakoti, kur gi galima pakeliauti ir pagaudyti šilumos, kai pas mus jau tikrai spaudžia šaltukas (rugsėjį galima keliauti bet kur ir bus geras oras, spalio antra pusė ir lapkritis ar gruodis – kitas reikalas) – aišku apie tolimąsias egzotines kryptis net nekalbėsiu, noriu pakalbėti apie pigesnes ir artimesnes kelionių kryptis.

Labas rytas! Žinot tą jausmą, kai esi įsitikinęs, kad kažkoks darbas yra padarytas „avansu“ ir taip faina, nes nuoširdžiai tiki, kad va jau vienu darbu mažiau ir staiga pasirodo, kad, pvz, kažkokiu būdų neišsaugojai teksto! Va ir tada atrodo, kad niekada neprisiruoši parašyti vėl to paties. Man taip buvo su šio įrašo tekstu 🙂 Buvau parašiusi netrumpą tekstuką apie rengimąsi juodai-baltai, apie įkvėpimus, linijas, formas, tekstūras, atsidarau juodraštinį variantą, o ten tekstas – tiū tiū! Nežinia kur, ir taip susierzinau, kad sakiau ne, neberašysiu to paties dar kartą, nebenoriu ir nebeturiu minčių. Taigi štai,  įrašas bus toks, kad tiesiog paliksiu jus su savo juodai baltu deriniu. Šios spalvų kombinacijos nemėgstu – puikiai žinote kad spalvas gyvenime tikrai naudoju, o čia kai pasako, kad reikia juoda balta apsirengti, kažkaip paima nervas (jooo žiūriu tikrai nervinga pasidariau, ech ką tas pms su mumis, moterys, daro:)…). Tai vat šioje situacijoje pasiėmiau Gedo marškinius, nes norėjau kad netvarkingai išlystų iš po megztinio. Na ir visa kita paskui jau matot. Ką jūs galvojat apie tokį derinį?:)

O dievai! Pirmas toks sekmadienis po ilgo laiko, kai norisi kuo daugiau nuveikti! Taip, ir pyragą kepsiu (manęs vis bendradarbiai klausia kada gi aš spėju tuos pyragus daryti)- juk ryt boso diena,o jis valgo tik mano pyragą ir daugiau jokio kito 🙂 Noriu dar apsitvarkyti namus, suredaguoti vlogą, paruošti kelis įrašus į priekį, nuvažiuoti į ikea, pakabinti tris lentynas, jas sustilizuoti (oj patikėkit kiek detalių jau esu prikaupusi iš seniau, tai lentynos tuščios tikrai nebus) ir dar visai fainai būtų pradėti planuoti derinius, kuriuos pasiimsiu į Turkijąąąąą jau ateinančiąsavaitę! Ech, matyt saulė už lango, po šitos baisios lietingos savaitės, kaip tikra atgaiva ir įkvėpimas.

Šią savaitę mano darbotvarkėje vienintelis projektas – Gabrielius. Taip, jau turbūt nujaučiate kur link aš suku – bakterinis susirgimas, antibijotikai, savaitė namie, ir pagalbininkas ponas biuletenis slaugai. Į parduotuvę apsipirkti važiuoju labai vėlai, kai vyras grįžta po visų darbų (vakar buvau maximoje kuri dirba iki 23 val, kažkoks kaifas apsipirkinėti prieš uždarymą kai parduotuvė pustuštė), o dienomis tiesiog ramiai sau tvarkausi, piešiame kamuolius, važinėjame mašinytėmis, o užmigdžiusi prisėdu kavos, redaguoti nuotraukų blogui ir štai rašyti jums. Tik vat emeilus kažkaip atsakinėti sunku prisiversti – čia toks jau darbinis reikalas, nesvarbu, kad tai gal būt potencialūs projektai blogui – aš dabar chill režime. Jau jaučiu kad Gabrieliui baigiu atsibosti, tai manau rytoj susitvarkyti su juo bus labai sudėtinga, ir tada kartosis paskutinio biuletenio istorija :))

Kurmanoraktai.lt..dažnas žmogus, pirmą kartą išgirdęs mano blogo pavadinimą iš pradžių sutrinka, o paskui sutinka, kad kadaie mano draugė man pasiūlė genalialų pavadinimą, kuris ir tiesiogine prasme yra aktualus ir žaismingas, bet tuo pačiu ir netiesiogiai simbolizuoja asmeninius ieškojimus asmeniniame gyvenime, grožio ir mados pasaulyje. Ieškau savęs taip jau daugiau nei 8 metus, renku ištikimų sekėjų būrį, su kuriais taip gera viskuo dalintis, ir tuo pačiu pasiekiu vis kažko naujo ir džiuginančio. Vienas iš tokių jaudinančių pasiekimų – mano blogo vardas ant pasauliniu lygiu populiaraus prekinio ženklo dėžutės. Šį kartą pristatau L’Occitane ir blogerių rudens dėžutę! Apie jos turinį trumpai papasakosiu, parodysiu, ir tuo pačiu paskelbsiu konkursą ir tokią dėžutę padovanosiu ir kažkam iš jūsų 🙂

Kaip ilgai ruošiausi padaryti  šį įrašą ir papasakoti apie plaukų priežiūros priemones, kurias šimtu procentų galiu rekomenduoti, ir net gi galėčiau pasakyti,kad tiesiog PRIVALOTE jas išmėginti! Apie gerus, neblogus, pusėtinus ar nuviliančius produktus jau esu dariusi daugybę apžvalgų,bet šį kartą surinkau į krūvą gaminius, kuriuos vis pabaigiu ir perku vėl, su kuriais lyginu kiekvieną naują testavimui gautą produktą ir kurių poveikiu esu daugiau nei patenkinta. Taigi – pradedam!

Pirmiausia noriu trumpai priminti, kokie gi tie mano plaukai – galbūt rasite panašumų saviesiems ir mano rekomendacijos pasidarys  dar aktualesnės. Mano plaukai dažyti, ploni ir ilgi, šaknys linkusios greitai susiriebaluoti, o plaukas per ilgi linkęs trūkinėti, šiauštis,veltis, bet pats plaukas ir be tiesinimo būna tiesus (bet jokio formavimo ir nelaiko). Mano neprofesionaliu požiūriu – visiška betvarkė, todėl priemonių joms reikia visokių ir net gi labai skirtingų.

 

Kažkaip pripratau, kad nosį į blogo redagavimo skiltį įkišu gana retai. Žinoma, buvo žiauriai faina, kai turėjau daugiau laiko, kai būdavau namie, Gabrielius miegodavo du kartus per dieną, o aš net gi blogo rašymo grafiką buvau įvaldžiusi. Dabar kažkaip atrodo nors ir intensyvi diena darbe, grįžti namo su entuziazmu ir ta pačia inercija, puoli gaminti vakarienę, tada dar sumąstai išlėkti į lauką su vaiku, tada dar sugalvoji kad reikia pasidaryti naminės granolos (nes gi taip skanu tokius pusryčius darbe valgyti), tada dar pamatai kad varškės kremo kilogramas artėja prie galiojimo pabaigos, ir galiausiai sutepliojusi kalną puodų ir įdėjusi pyragą stingti į šaldytuvą supranti, kad tos jėgos ir entuziazmas ‘po visko parašyti blogo postą’, staiga išgaravo nebespėjus sudėti indų į indaplovę 🙂 Ir taip praktiškai kas dieną.

Pagaliau penktadienis! Šita savaitė buvo nenormaliai ilga, o prie tokio įspūdžio aišku labai prisidėjo tai, kad tris dienas kariavau namuose su Gabrieliumi. Savaitgalį manau turėsime gero laiko, planuoju šturmuoti Telšių Humaną (mano tradicija!), pabūti su šeima bei įsikvėpti naujai savaitei. Dar labai norėčiau aplankyti Rietavo turgų ir pasikuisti po sendaikčius, bet nežinau ar bus norinčių įgyvendinti mano šiuos norus (nors dėl to turgaus zyziu jau seniai, nes nesu buvusi o labai noriu aplankyti). Šiandien ir apranga mano pasirinkta tokia, kad būtų patogu tiek būti biure (juodi sportiniai bateliai čia puikus pasirinkimas nes ne taip krenta į akis kad tai sportinė/laisvalaikio avalynė, o ne kokie bateliai), tiek ilgoje kelionėje į žemaitiją.

Šiandien užsuku čia trumpam – papasakoti apie naują DW laikrodį – Classic Petite Ashfield. Juodas, su auksinėmis arba sidabrinėmis detalėmis, juoda metaline apyranke ir mažesniu ciferblatu. Toks pats tik sidabrinis variantas, kuris buvo išleistas kaip pirmasis classic petite linijos narys, man labai „prilipo“ ir jį renkuosi daug dažniau už bet kokį kitą modelį. Manau ne išimtis bus ir šis – kai norėsis kažko tamsaus, klasiško ir dailaus. Standartiškai – turiu jums nuolaidos kodą, kurį galėsite panaudoti tokiam ar kitokiam laikrodžiui ar tiesiog naujai apyrankei su nuolaida įsigyti – 15kurmanoraktai (15 proc. viskam danielwellington.com).

Atsivežu į biurą naują siuntinį iš Asos, ištraukiu raudonus batus ir kolegės akys išsiplečia : „na ir drąsu!“. O ką aš galiu pasakyti – juk dėl to ir pirkau raudonus batus, kad būtų efektinga, o ne kad nepatraukti praeivių dėmesio. Niekada nesu turėjusi raudonų batų (barely there minimalistinės zaros basutės nesiskaito), bet šį kartą taip natūraliai juos nusipirkau lyg būtų buvę juodi, pamačiau, įsidėjau į krepšelį ir įsigijau antrą kartą net nepasvarsčiusi. Matyt teks pamėginti susikurti jau šio sezono topu tapusį, ikonišką nuo galvos iki kojų raudoną įvaizdį (tik prieš tai reikės normaliai apsipirkti, nes praktiškai nieko raudono spintoje neturiu). Jau buvau šiuos batus apsiavusi į vakar vykusį Deichmann renginį, ir nors ten reikėjo fotografuotis su Deichmann batais, visiškai nenorėjau išsiskirti su savo raudonaisiais gražuoliais 🙂 O atrodžiau tą dieną taip – daugiau derinio nuotraukų ir pasakojimas apie patį renginį jau greitai bloge (ir vloge).

 

 

Viktorija kažkada man davė vieną patarimą, prie kurio vis mintyse sugrįžtu ir apsvarstau ar jau esu tam pasiruošusi ar ne. Ji sakė, kad turėčiau paleisti tą „mergautinę“ save ir priimti tai, kad nebesu ta mergina kuria kažkada buvau – dabar esu žmona, mama, esu moteris, ne be mergaičiukė. Turbūt čia taip pat laikas ir pripažinti kad esu ir daug vyresnė nei tada, kai pradėjau šį blogą. Kodėl apie visa tai šneku? O todėl kad dažnai dėliojant kasdienius derinius bijau klasikinių, labiau moteriškų pasirinkimų, nes bijau tiesiog atrodyti daug vyresnė. Aišku, nenoriu ir atrodyti juokingai, bandydama apsirengit kaip penkiolikametė, tai va taip ir stengiuosi balansuoti. Šiandienos gana rimtas derinys – mano mažas žingsnis iš komforto zonos. Bet žvelgti į save tokią iš šono visai gera – turbūt nereikia savęs jokios bijoti, tiesiog reikia stengtis būti geriausia savęs versija, nesvarbu koks amžius ar kaip susiklostęs gyvenimas 🙂