Rugpjūčio mėnesį atkeliavę nauji produktai iš esmės pakeitė mano kasdienio makiažo (ir ne tik makiažo) rutiną, tai pagalvojau – kodėl gi nepsidalinus su jumis! Makiažo priemonės šį kartą tokios lengvesnės, nes būtent rugpjūtį pajaučiau norą dažytis šiek tiek mažiau (ne taip ryškiai). Pasidažius švelniau atrodau sau lyg labiau pailsėjusi, tokia jaunesnė, švelnesnė. Nežinau kiek tai truks, nes šešėlių jau imu pasiilgti (pasiilgau Urban Decay heavy metals paletės) 🙂  O beje, jeigu norėtumėt pamatyti šias priemones ant manęs gyvai – tai galite padaryti naujame vloge – ten nufilmavau vieną rytą kaip dažausi ir ruošiuosi į darbą.

Ne pirmą kartą jau bloge imu kalbėti apie geresnės kokybės, geresnių prekinių ženklų pirkimą. Apie tai pradėjau kalbėti ne dėl to, kad galiu sau leisti pirkti brangesnius daiktus – tikrai ne. Tiesiog žiauriai atsibodo rasti itin mėgstamą daiktą, kuris susinešioja daug greičiau,  nei spėja atsibosti. Kai pagaliau „atgailiu“ (turbūt visiškai nelietuviškas žodis, bet tinkamesnio nerandu nusakyti tam procesui, kai žiauriai gaila išleisti kelnėms virš 100 eur, kai kokiam HM’e gali nusipirkti per pus pigiau) pinigų kokybiškesniam pirkiniui, paskui negaliu atsidžiaugti rytais, kai nebėra kančios renkantis dienos aprangą. Visi nusiskalbę megztiniai ir ištampytais keliais kelnės, nors ne tokios ir senos, visiškai nebetraukia – juk kas dieną norisi atrodyti gražiai ir profesionaliai, o štai geros kokybės daiktą nešioji su mielu noru, ir ne tik vieną sezoną, bet net keletą metų.

Nežinau, kokia velniava pastaruoju užėjo mano odai ir plaukams, bet čia tiesiog sachara! Plaukai pastoviai susišiaušę, kad ir kiek nenuplaunamų priemonių benaudočiau. O kas kvailiausia, kad šią vasarą net nenaudojau jokio plaukų džiovintuvo ar tiesintuvo. Bet jeigu plaukus dar galima pakęsti, tai išsausėjusi oda, kai nei vienas senas makiažo pagrindas nebetinka, o blogas biuro vonios kambario apšvietimas dar pabrėžia tą problemą, tiesiog veda iš proto. Jeigu ir jūsų makiažo pagrindas mėgsta „užkibti“ ant sausų veido odos vietų iš karto, arba parodo šią problemą po poros valandų, kai atrodo jog pudros liko tik sausose odos vietose, tai mano paieškos jums labai įdomios. Šiandien apžvelgsiu naujai išmėgintas Artistry priemones – šio brando dekoaratyvinę kosmetiką męginau pirmą kartą, tai buvo labai smalsu. Kaip man sekėsi mėginti super prabangų Artistry veido kremą skaitykite čia.

Vasara ir balti drabužiai – neatsiejami dalykai! Nors, keistai, mane dažnai užvalgo kažkokia juoda manija (pradėjus šilti orams pavasarį imu pirkti juodus drabužius…??), jai nepasiduodu, nes tokią karštą vasarą kaip ši su juodais drabužiais tiesiog neįmanoma išgyventi. Dėl to po truputį įsidrąsinu nešioti baltą spalvą. Balti marškinėliai lengvas reikalas, bet štai kai ateina kalba apie kelnes, sijoną, ar švarką imu jau bijoti išsitepti. Šį derinį turėjau galvoje taip seniai, kad visos baimes išgaravo! Beje, labai norėjau parodyti gražiausias ausines, kokias tik esu turėjusi – Sudio „Klar“!  Jos belaidės, visiškai baltos su auksinėmis detalėmis ir groja puikiai. Aišku, prie mano stiliaus ausinės neprilimpa kaip „akivaizdus“ aksesuaras, bet čia turbūt arčiausiai esantis variantas, kai nori gero kokybiško garso net žygiuojant sau su aukštakulniais senamiestyje.

O jūs klausote muzikos ar miesto garsų?:)

Vasara – vestuvių ir kitų gražių švenčių sezonas. Žinau, kad su šventiniais įvaizdžiais šiek tiek vėluoju, bet anksčiau nebuvo laiko tiesiog šiam postui. Pati ieškojau suknelių dvejoms vestuvėms, planavau mergvakarius, keičiau darbą – excuses excuses, bet vasaros dar liko visas mėnuo, o vestuvių sezonas su vasarinėmis suknelėmis gali trukti iki pat rugsėjo pabaigos. Taigi, šiandien norėjau pasidalinti keletu radinių internete – aš internete visad perku progines sukneles, nes pasiūla gyvai tikrai atsibodo. Kad ir kaip būtų gražu, nebenoriu tų pačių atsibodusių nėrinių ir „svočių“ suknių. Viską ką sudėjau žemiau – pati apsirengčiau į vestuves ar kitą šventę. Stilistika jų visų labai skirtinga, bet prie kiekvienos parašiau komentarą – kur kokia tinkama. Jeigu reikia idėjų aksesuarams prie šių grožių – komentuokit, paruošiu !

Pastarąjį mėnesį supratau, kad komforto zona gali būti mums ne tik saugiu prieglobsčiu, bet, greičiau, kenksminga. Atradus tą pastovumą, tą „žinojimą“ ką daryti ir kaip daryti, tuos saugius pasirinkimus, dėl kurių nereikia jaudintis ar sukti galvos, galima… tiesiog sustoti. Sustoti tobulėjime, prislopinti troškimus, norą atrasti, išmokti, ir šiaip, pamiršti ką reiškia sveikas jauduliukas ir noras iš savęs išspausti šiek tiek daugiau, nei iš tikrųjų gali. Čia kaip su tais kasdieniais drabužių deriniais, kai renkiesi tik tamsias ir neutralias spalvas, ir pagaliau išdrįsus apsirengti raudoną spalvą pasijauti kaip nauju žmogumi, taip pat ir su darbais ar kitais dalykais gyvenime. Šiandien kalbu apie komforto zoną, nes nusprendusi pakeisti darbą supratau, kad per ilgai užsibuvau vienoje vietoje, kur viskas puikiai žinoma, kur net keblesnės darbinės situacijos jau šimtą kartų išgyventos ir nebeskatina tobulėjimo.

Kaip seniai dariau naudotos / mėgintos / mylėtos kosmetikos apžvalgą bloge! Kažkaip pripratau trumpais įspūdžiais pasidalinti savo instagram paskyroje ar insta stories. O kaip jums atrodo – ar reikalingos tokios platesnės apžvalgos čia bloge? Aš kažkaip manau, kad bloge reikia apžvelgti tai, ką tikrai verta aptarti ir ko neverta pamiršti. Štai šiandienos įrašą pavadinau birželio favoritais,bet čia turbūt šiek tiek melas, nes kai kuriuos gaminius naudoju jau kelis mėnesius (kaip Lierac serumas – jeigu gerai įsižiūrėsit, pamatysit, kad fotografavau tuščią buteliuką), kai kuriuos non stop naudojau visą birželį ar šiek tiek ilgiau. Kadangi šiandien liepos pirmoji, tai skaitykime, kad tokiu įrašu finalizuosim birželį. Na ir greitai jis pralėkė, ką?

O jums nebūna, kad viena vieną savaitę, atrodo, viską pavyksta tobulai susidėlioti ir suplanuoti, ir, nepaisant darbų kiekio, viskas einasi super gerai. O kartais, susikoncentruoti, nusiraminti ir viską daryti nuosekliai tiesiog neišeina. Tai va, man ši savaitė būtent tokia. Iš tikro jau greitai papasakosiu apie įdomius pokyčius savo profesiniame gyvenime, o kol kas, tenka kažkaip tai balansuoti dviem frontais ir o dievai, kaip tai sunku! Ypač, kai esi žmogus, mėgstantis viską  daryti šimtu procentu. Džiaugiuos, kad bent praeitą savaitę pavyko su Aliona pasidaryti keletą derinių nuotraukų, ir štai, turėdama laisvą pusvalandį tarp susitikimų, skubu pasidalinti su jumis. Pardon už tylą bloge – miegoti einu 22 val kartu su Gabrielium – baterija ilgiau nelaiko 🙂 Iki greito susigirdėjimo!

Linas toks nuotabus audinys karštuoju sezonu! Vienintelis minusas – o vaikyti, tenka susidraugauti su lygintuvu! Šią vasarą tiesiog įsimylėjau neutralius tonus ir natūralias medžiagas : derinti tarpusavyje tokius atspalvius itin lengva, rečiau ištinka „neturiu ką apsirengti“ krizė, o ir atsibosta tie patys turimi drabužiai daug rečiau. Džiaugiuosi, kad turėjau laiko šią savaitę blogeriškiems darbeliams – netrukus pamatysite daugiau vasariškų derinių, o tuo pačiu ir filmuoju vlogą, tai mini atostogas mieste laaabia užskaitau. Tubūt mane suprasit : vienokios atostogos būna, kai atostogauji su šeima ir vyksti kažkur, o visiškai jos kitokios būna, kai atostogauji tu viena, ir gali daryti absoliučiai ką nori! Labai rekomenduoju bent porą tokių dienų pasiimti, jeigu turite galimybę – pasaka! Tai kol kas gražaus jums savaitgalio, o aš einu ruošti užkandžių – koks gi šeštadienis be grill party? 🙂

Šią savaitę instagrame net kelis kartus užtikau tokią mintį, kad rengiuosi ne pagal tai, kur gyevnu, bet pagal tai kaip jaučiuosi ir kur norėčiau būti. Na ir sugalvojau vieną dieną išeiti pietų pertraukai į miestą va taip apsirengusi – ir jaučiausi, lyg eičiau ne Vilniaus gatve, bet kokiu Kretos senamiesčiu! Pinta skrybėlė, pintas krepšys, žaisminga skarelė and kaklo ir super patogi marškinių stiliaus suknelė iš Utenos trikotažo! Šį brandą žinojau jau mokyklos laikais, ir buvau net gi pamiršusi, bet dabar prisiminiau ir buvau maloniai nustebinta naujo, šviežio prekinio ženklo įvaizdžio. Nepretenzingas, greitai neatsibosiantis ir lengvai stilizuojamas rūbas, o dar puikios sudėties – ko daugiau gali norėti karštą vasaros dieną?:)

Gegužės pirmą suėjo du metai, kaip gyvename jau savuose namuose. O vargeli, kiek čia dar visko daug reikia, kad galėčiau pasakyti, jog susikūriau tokius namus, kokių noriu. Bet negaliu skųstis – po truputį prie tikslo artėjame : atsiranda naujų baldų kambariuose, pagaliau galiu kažkur pastatyti kokią vazelę, žvakę, gėlę (ar kokias penkias – manau po truputį namus paversiu džiunglėmis:) ) ir net pakabinti paveikslą! Kada nors gyvenime noriu galėti sau leisti pirkti (tikiuosi taip ir bus) tikrus meno dirbinius : tapybą, fotografiją, kitus dirbinius. Pati labai prijaučiu menininkams (kažkada turėjau tokių svajonių gyventi menu..), todėl suprantu, kad už autorinius kūrinius reikia mokėti pinigus. Kol ateis ta valanda, kai tikrai galėsiu įpirkti meną, pasitenkinu nebrangiais printais iš internetinių parduotuvių. Šį kartą gavau siutinuką iš Desenio.com ir puoliau rėminti bei kabinti / statyti tuose namų kampeliuose, kurie labiausiai priartėję prie mano įsivaizduojamo baigtinio vaizdo.

Turbūt ne kartą socialinėje medijoje pastarąjį mėnesį teko matyti įvairius postus su #0cukraus žyma.  Ir ne pas mane vieną. Norėjau šiandien papasakoti mano požiūrį į šį įššūkį ir apie tai, kaip sekėsi su mityba Kretoje, darbinės kelionės metu (turizme tai vadinama inforturais). Pirmiausia, koks gi tas nulis cukraus iššūkis? Tai reiškia, kad kažkuriam laikui visiškai atsisakai pridėtinio cukraus. Ką tai reiškia? O gi tai, kad tavo gyvenimas tampa nerealiai komplikuotas, ypač jeigu nesi pratęs valgyti namuose. Valgymas kavinėse tampa didžiausiu iššūkiu, nes kai pradedi klausinėti kur koks mėsos marinatas buvo, iš ko gaminamas padažas, ar buvo cukraus dėta ruošiant sushių ryžius? Galiausiai supranti, kad cukrus yra visur!